prancūziškas pyragas su obuoliais ir gervuogėmis
…už praviro lango tolumoje tekės Sena, vėjas plazdens ilgas baltas muslino užuolaidas. Ryte kambarį pro suveriamas langines šildys saulė, aš tyliai šypsosiuos, trupinsiu obuolių pyragaitį čia pat lovoje ir mažais gurkšneliais siurbčiosiu žolelių arbatą. Perpiet pirksim sūrių, šviežios duonos ir vyno, o vakarop klausysimės šurmuliuojančio miesto ir vaikščiosim vaikščiosim vaikščiosim laiko nugludintais akmenimis grįstomis gatvelėmis…
– Mes jau visai arti, ar tiki..?
~~~
~ prancūziškas obuolių pyragas (galette) su obuoliais ir gervuogėmis ~
10 riekelių pyragas
tešlai:
1 1/2 stiklinės miltų
1/4 stiklinės cukraus
100 g šalto sviesto
1 kiaušinis
2-3 šaukštai šalto vandens
įdarui:
3 didesni obuoliai
saujelė gervuogių (tinka šaldytos)
2-3 šaukštai cukraus
šaukštelis-du malto cinamono
2 šaukštai vandens
keli šaukštai pieno ar suplaktas nedidelis kiaušinis pyragui aptepti
Miltus sumaišyk su cukrumi. Sudėk gabalėliais supjaustytą šaltą sviestą ir pirštais sutrink su miltais ir cukrumi iki trupinių. Supilk lengvai išplaktą kiaušinį, išmaišyk šaukštu, pilk po šaukštą vandens ir suminkyk vientisą tešlą. Viso vandens neskubėk supilti, jo pakanka tiek, kad suliptų tešla (aš sunaudoju 2 šaukštus). Iš tešlos suformuok kamuolį, jį įvyniok į maistinę plėvelę ir padėk į šaldytuvą 30 min.
Obuolius nulupk, išimk sėklas ir supjaustyk skiltelėmis. Sudėk į nedidelį puodą drauge su gervuogėmis, užpilk vandeniu, cukrumi, cinamonu ir ant mažos ugnies maišydamas troškink maždaug 5 minutes (obuoliai turėtų kiek suminkštėti).
Tešlą ne per plonai iškočiok ant miltais pabarstyto stalo į apvalų lakštą. Jį iš karto perkelk ant kepimo popieriumi patiestos kepimo skardos. Viduryje sudėk ir lengvai į šonus paskirstyk įdarą – bent 5 cm nuo krašto palik, kraštus lengvai prispausdamas sulenk ant įdaro. Tešlos išorinę pusę patepk pienu ar plaktu kiaušiniu ir pašauk į 180 laipsnių orkaitę maždaug 30 min., kol pyragas iškeps ir lengvai paruduos.
Labai skanus ir visai lengvutis. Gervuoges tinka keisti avietėmis, razinomis ar tiesiog kepti vien su obuoliais.
Skanaus!
Anksčiau: Biskvitinis obuolių pyragas
labai džiaugiuos, kad patiko :)
Nuostabus įvadas, ir dar nuostabesnis receptas :). Labai ačiū, vakar turėjau galimybę išsikepti ir pradžiuginti šeimyną, ir tikrai kepsiu dar ne kartą.
Na taip, vasara savų privalumų tikrai turi. Bet kiti metų laikai jų turi nei kiek ne mažiau! :) Anksčiau mane erzindavo rudens tamsuma ir šlapuma, bet šiemet rudenėlis mus tikrai lepina nuostabiais saulėtais orais, kai gali braidyt po spalvotų lapų pilnas pievas ir džiaugtis po mažą žingsnelį artėjančia žiema. Žiemą myliu :) Sniegas, šerkšnas, Kalėdos, jaukumas ir šiluma.
E, mirkt ;)
Ieva, kad visai paprastai šįkart, manding :)
Užsukau į tavo Portugaliją žvilgtelt – ačiū, pamačiau būtent tai, ko man dabar labai (labai…) trūksta: žydrą dangų, ryškias spalvas, saulę ir atostogų nuotaiką..
Kaip visad gurmaniškai :)
Dieviskas autores introduction pries recepta – svajingai ir nostalgiskai nuteikia sia zvarbia rudenio popiete…
Asta (1), svečiai, pasirodo, subambėjo visai kaip mano vyras: „pyragas skanus, bet gervuogės – ne” :)) Varianto su kriaušėm ir bruknėm norėčiau paragaut!
Neringa, oo, su mėlynėm, pasaka..
Asta (2), bandyyk, kas čia per atidėliukų klubas :)
O planai.. Mes dabar gyvenam šalia Prancūzijos, supranti :) Ir, supranti, ji tokia visai šalia, visai ranka pasiekiama, tiek arti, kad niekad nebūčiau ir patikėjusi… Su mažais miestukais, bažnyčių smailėm, viduramžiškom gatvelėm ir sūriais :) Todėl turiu minčių kuriam nors savaitgaliui, būtinai. Kol kas abstrakčiai, bet, dievaži, įgyvendinamai :)
Grožis. Prisidedu prie nagų graužimo, nes irgi pažadai pažadais, planai planais, o aš dar irgi neišbandžiau… Šį savaitgalį? Mmmm, kaip norėčiau, atrodo taip nuostabiai :)
Ei, ir… na, kažką būsiu praleidus. Bet ta įžanga net širdį suspaudė, kaip pasiilgau Prancūzijos. Kokie planai, jei galima pasmalsaut? :)
atrodo labai skaniai! obuoline su melynem as irgi turiu savo bloge
svečiai, pasirodo, nelabai gervuoges mėgsta, tai pusėtinai dėl jų įvertino pyragą. tešla jiems labai patiko :) sakiau, kitą sykį darysiu švediškesnį variantą su obuoliais ir spanguolėm arba kriaušėmis ir bruknėmis
Vaida, dėkui :)
Asta, laikau kumščius, kad pavyktų ir patiktų :)
egidija, aha.. Toj Europos pusėj dar toks palyginus švelnus ruduo su vos gelsvais medžiais, nedidele, bet miela šiluma ir saulėtom dienom :)
Ineta, nereik dar, vėliau, vėliau :)))
Karolina, kepk. Nes bus kaip mums su Vilma (pritariu tau dėl tų nagų ir atradimų :): aš irgi stebiuosi, kodėl anksčiau nesugalvojau išmėgint skonio, atrodė – plokščias neypatingas pyragas, kas, kad atseit prancūziškas :)
Ir dar, Vilma: ačiū, iš tokios girdžiu :)) Tik prašom grįžt prie puodų ir būrimų virtuvėj, visai reti post’ai patapo.. Ruduo, įkvėpimo stoka? Tuoj Kalėdos, linksmiau! :))
Galetės gėris! Kai iškepiau savąją su obuoliais ir bruknėmis graužiausi nagus, kad taip vėlai jas atradau.
O pas tave viskas, kaip visada, labai skanu. :)
Aš senai planuoju išsikepti galette, turbūt nuo tada kai pradėjo derėti uogos ir vaisiai, o štai ir ruduo atėjo, o aš taip ir neiškepiau jos. Gėda :)
Koks svajingas įrašas! Užpavydėjau:)))
ech kažkokią nostalgie šitas įrašas sukėlė. dabar Paryžiuj ypač gerai turėtų būti…
šiandien pat bus išbandyta ir pateikta svečių verdiktui
nuostabiai atrodo :)