insalata caprese su marinuota mozzarella
~ insalata caprese su marinuota mozzarella ~
marinatui:
rutuliukas mozzarella
skiltelė česnako
1 šaukštelis šviežių arba džiovintų petražolių
1/2 šaukštelio džiovintų čiobrelių
1/2 šaukštelio maltų rozmarinų
1/2 šaukštelio džiovintų raudonėlių
žiupsnelis kajeno pipirų
mažas raudonas čili pipiriukas
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
keli šaukštai aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus
~~~
insalata Caprese:
keli pomidorai
saujelė šviežių bazilikų
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus
Žoleles, prieskonius, druską ir smulkiai sukapotą čili sumaišyk su išspausta česnako skiltele ir alyvuogių aliejumi. Mozzarella nusausink ir sutepk marinatu, įdėk į indą ir palik šaldytuve bent 30 min.
Pomidorus ir marinuotą sūrį supjaustyk riekelėmis, baziliko lapelius nuplauk, nusausink. Sluoksniuok: pomidoro riekelė, mozzarella riekelė, baziliko lapelis. Kiekvieną mozzarella riekelę patepk likusiu marinatu. Pabarstyk šviežiai maltais juodaisiais pipirais ir, jei reikia, druska. Pašlakstyk aliejumi. Palik dar 10 min. pastovėti, kad marinatas įsigertų į sūrio riekeles.
~~~
~~~
~~~
~~~
Marinuotos mozzarellos idėja iš sippitysup
Pasidalinkite:
Ačiū už pagundą :)
Ir už Paryžių ačiū… Die, dabar kiaurą naktį sapnuosiu, klaikiai ten noriu pavasarį, klaikiai.
Šiaip Ryanair nuo gegužės mėnesio iš Kauno gan pigiai pradeda skraidyti į Milaną. Na, ne Roma, bet už 250 Lt galima nuskristi pirmyn ir atgal :) O jei dar akcijinius bilietus pavyksta pačiupti… Pvz., gegužę į Paryžių galima nuskristi ir parskristi tik už 98 Lt :)
P.S. Čia ne reklama, čia tik pagunda kelionėms! :)
Juliau, pačios pačios :)
Skaičiau tavuosius įspūdžius ir mažumą pavydžiu :) Kur tai matyta! Tris mėnesius! Italijoj!
Skanu tikrai. Tik, žinoma, reiktų sulaukt tikrųjų lietuviškų pomidorų derliaus. O feta mano vienas iš sūrių Nr. 1 puokštės :)
O nuotraukos iš kur trauktos, jei ne paslaptis? :) Ar jūsų pačios darytos? Jei dar gaminsite itališkus patiekalus, galėsiu sušelpti kadrų iš neregėtų Italijos kampelių, kadangi pats praeitą vasarą keliavau po Pietų Italiją :) Na, greičiau tiesiog gyvenau ten tris mėnesius…
Šiaip atrodo labai skaniai, o ir yra, net neabejoju. Tik va nuo mocarelos toks apsunkęs visad jaučiuosi… Tad tik retai, kartais skanauju :) Daug lengviau fetos sūrį virškinu!
Oi, fantastika, penkias savaites! Kurioj šalies daly? Super, nerealu, nuostabios atostogos :)
Manau, kiekvienas turim neigiamų minčių apie tam tikras šalis/kultūras :) Veltui, žinoma. Ir smagu, kai požiūris pasikeičia.
Dėl italų k. mokymosi pritariu – pati savo malonumui po truputį studinu :)
.) taip taip, penkias savaites prancūzijoj buvau, ir neišeina žodžiais apsakyti – bent jau virtualiais, rašytiniais – kas ir kaip ten buvę. bet jau kaupiuosi. gal tiesiog pacituosiu kelioninį dienoraštį, ir tiek. nes Įspūdžiai Per Dideli.
italija manęs ligi kelionės nežavėjo, bet pabendravus su tikriniais italais (ypač naktimis pakalbėjus apie tiramisu ir pastą ,)) supratau, kaip jos nevertinau – išankstinis neigiamas nusistatymas, ir tiek. o dabar sakau sau – po prancūzų kita kalba – italų! ir pati šalis tokia neaprėpiamai turtinga regisi..
Ačiū, Julyt :)
Sveika sugrįžus į interneto platybes :) Kur ten buvai? Prancūzijoj? Kiek pamenu, ilgaaaai… Lauksiu įrašų ir reportažo :)
O kas ten su meile Italijai? A? Aaa? :))
nuostabus įrašas. toks šiltas, tikras ir.. it iš kokios malonios jaukios atsiminimų knygos. užburiantis.
per šias atostogas įsimylėjau italiją, kurioje nebuvau.
Tikrai taip, su turistų grupėm keliauti – grynas vargelis, nei už ką :)
Į Portugaliją ir aš norėčiau, ta šalis man tokia nepažinta ir egzotiška netgi atrodo :) Galbūt dėl to, kad nėra tokia populiari tarp Lietuvos turistų (kelionės, berods, neorganizuojamos) ir informacijos apie ją ne tiek ir daug (nors pastaruoju metu, pastebėjau, lietuviškuose žurnaluose jos daugėja). Va, aplinkiniai vis savarankiškai į Portugaliją važiuoja ir grįžta įsimylėję :) Manau, verta. Turbūt kaip ir į bet kurią kitą šalį – akiračiui praplėsti :)
Oi su turistų grupe neduok dieve keliauti. Jau senokai taip nedarom. Galima butą išsinuomoti, manau, tai optimaliausias variantas, nes galima gamintis maistą (beje, Rusijoje su viešuoju maitinimu nekas, oi nekas). O vizos – vargelis, na bet vieną kartą galima ir pasidaryti :) O jei tingit labai rūpintis, tai galit nunešti dokumentus į turizmo agentūrą, padarys tas vizas per pora savaičių.
Aš perskaičiau žurnale straipsniuką apie Portugaliją. Dievuliau, kaip noriu… Kokiom dviem savaitėm :D
marginalijos, o aš į Peterburgą norėčiau :) Baltųjų naktų… Žinau, kad jau post factum iki kitų metų, bet svajoti juk nedraudžiama? :) Jau seniai skaitau ir girdžiu apie ypatingą šio miesto, kurio nepalyginsi su jokiu kitu Rusijoje, aurą. Žinai, kas atbaido? Ogi viza ir tai, kad su turistų grupe keliauti nenorėčiau, o savarankiškai pas rusus… :) Nebent pasitaikytų jūsiškis variantas, vaje, pasaka.
Brie, dėkui :) Oi, tik šaaa, man tokia nostalgija rašant šį įrašą sukilo, kad atrodė čia pat susigriebčiau mantą ir vidurnaktį sutikčiau kuriame nors Italijos kampelyje…
Oo, koks gražus įrašas… Aš irgi taip pat mėgdavau keliauti. O caprese salotas dabar esu gausiai pamėgus, va ir pati kątik apie jas rašiau.
Ir dar tas laivelis… Šakės, kaip užsimaniau pabėgt į Italiją…
Kaip miela, kad apsilankei pas mano pomidorus :) Į Romą norėčiau, ir į Ispaniją, ir į Graikiją, ir salotų :) ech…
Smagu girdėti, Kaspinėli :)
Tavasis įrašas nunešė kažkur toli nuo visų šiandienos, atrodo, niekad nesibaigsiančių darbų. Nors trumpam. :) Ačiū už šį gėrį, marinuotos mozzarellos idėją taip pat ;)