Kažkada esu rašiusi apie dalykų poras, kurios, rodos, buvo sukurtos danguje. Nes, na, juk negalėjo paprastas mirtingasis imti ir sugalvoti, kad pomidorai tobulai dera su česnakais. Arba bazilikais. Arba ir česnakais, ir bazilikais. O šiuo konkrečiu atveju – dar ir kokosų pienu. Pasirodo, toks didelis pasaulis (Amerika, Europa, Azija) gali šitaip greitai susitraukti į vieną […]
ir vegetarams
Ką tik skintų, dar šiltų nuo saulės pomidorų salotos, tirpstantys ledai, šalto gėrimo taurė, nuogos kojos, į purius debesis įsivėlę oro balionai, tykūs rytai prieš dienos karštį ir gaivūs vakarai po jo. Paprastos akimirkos, kurių gali būti pilnos saujos, tik ar mokame jas pastebėti ir pastebėję susirinkti? RECEPTAS Supjaustyk 5 nedidelius pomidorus ir 1 mocarelos […]
mėsiška
Tai yra #foodporn mano akimis. Viskas taip tobulai dera – ir gomuriui, ir akims (o estetiniai ir skonio niuansai linkę papildyt vienas kitą), kad privalėjau viskuo pasidalinti su jumis. Skrebutis, pesto, kumpis, mocarela, keptas kiaušinis. Penki ingredientai – kaip penki pojūčiai, kurie visi telpa viename recepte. Esate girdėję kepantį kiaušinį? Užuodę grūdamas prieskonines žoleles? Piršto galiuku […]
be cukraus
Ta žalios spalvos trauka įsibėgėjant kovui vis stiprėja! Pajutau, kad vėl noriu žaliųjų kokteilių. Ypač šio, be kurio prieš kelerius metus neįsivaizduodavau savo ryto. Jis sotus, todėl atstodavo pusryčius (organizmas, anksčiau reikalaudavęs bent jau kiaušinienės, taip įprato, kad galėdavau ramiai dirbti neužkandžiaudama iki pietų). Didžiąją jo dalį sudaro žalios spalvos daržovės, sotumo suteikia jogurtas, lengvai […]
be miltų
Esu chaotiška asmenybė. Neretai noriu aprėpti daugiau, nei gebu įveikti. Todėl iš vakaro priplanuoti planai kitą dieną paprastai pamažu ima trupėt kaip smėliniai pyragaičiai, nes iš to didelio noro ir džiaugsmo išgelbėti save ir pasaulį imu blaškytis ir… Lieku nieko nepešusi. Ar man trūksta disciplinos? Nežinau, bet visko gali būti. Tiksliai žinau viena – šiame […]
kepyklėlė
Bet prieš tai – istorija. Sėdžiu kavinėj, laukiu savo picos. Matau iš tolo ateinantį tamsaus gymio vyriškį. Šypsosi man. Ir aš šypsausi. Man nuobodu, aš laukiu picos, jis fainas, aš faina, juk negaila. Taisausi plaukus, koja ant kojos, flirtas per atstumą ir ten viską. Likus keliems metrams iki manęs, sako: „Hello, Jurgita.” Kol bandau prisiminti, […]