ir kita gyvenimo poezija + proza
Kai vakar grįždama namo pakliuvau į balandžio pūgą, supratau, kad nors jau ant nosies gegužė, su gamtos kataklizmais nepakovosi – verčiau susitaikyt, pasistatyt palto apykaklę ir suvalgyti šio to sotesnio už salotas. Nes sušalęs žmogus – piktas žmogus, o tokie niekam nepatinka. Neslėpsiu, kad po […]
Kažkada esu rašiusi apie dalykų poras, kurios, rodos, buvo sukurtos danguje. Nes, na, juk negalėjo paprastas mirtingasis imti ir sugalvoti, kad pomidorai tobulai dera su česnakais. Arba bazilikais. Arba ir česnakais, ir bazilikais. O šiuo konkrečiu atveju – dar ir kokosų pienu. Pasirodo, toks didelis […]
Ką tik skintų, dar šiltų nuo saulės pomidorų salotos, tirpstantys ledai, šalto gėrimo taurė, nuogos kojos, į purius debesis įsivėlę oro balionai, tykūs rytai prieš dienos karštį ir gaivūs vakarai po jo. Paprastos akimirkos, kurių gali būti pilnos saujos, tik ar mokame jas pastebėti ir […]
Tai yra #foodporn mano akimis. Viskas taip tobulai dera – ir gomuriui, ir akims (o estetiniai ir skonio niuansai linkę papildyt vienas kitą), kad privalėjau viskuo pasidalinti su jumis. Skrebutis, pesto, kumpis, mocarela, keptas kiaušinis. Penki ingredientai – kaip penki pojūčiai, kurie visi telpa viename […]
Ta žalios spalvos trauka įsibėgėjant kovui vis stiprėja! Pajutau, kad vėl noriu žaliųjų kokteilių. Ypač šio, be kurio prieš kelerius metus neįsivaizduodavau savo ryto. Jis sotus, todėl atstodavo pusryčius (organizmas, anksčiau reikalaudavęs bent jau kiaušinienės, taip įprato, kad galėdavau ramiai dirbti neužkandžiaudama iki pietų). Didžiąją […]
Esu chaotiška asmenybė. Neretai noriu aprėpti daugiau, nei gebu įveikti. Todėl iš vakaro priplanuoti planai kitą dieną paprastai pamažu ima trupėt kaip smėliniai pyragaičiai, nes iš to didelio noro ir džiaugsmo išgelbėti save ir pasaulį imu blaškytis ir… Lieku nieko nepešusi. Ar man trūksta disciplinos? […]
