ir kita gyvenimo poezija + proza
Vienas paprasčiausių slyvų pyragų. Tik su stebuklo nuojauta, nes niekada nežinai, kokį išversi į lėkštę: kad ir kaip kruopščiai dėliotum vaisių skilteles ant formos dugno, kepdama tešla pati nusprendžia, kokį raštą sukurti. Skanus visoks, skaniausias – šiltas, su vaniliniais ledais. R E C E P […]
Priešpaskutinę paskutinio rudens mėnesio savaitę, prieš pat įžengiant į gruodžio karuselę, kuri tęsis iki Kalėdų, – bandelių terapija. Ir galbūt nedidelė žiemos šventinių kepinių repeticija, nes bent jau aš neįsivaizduoju šaltojo laikotarpio be mielinių gardėsių. Bandelės didelės ir gardžios. Šiltos – apskritai neatsivalgomos. Tešla tinkama […]
Turiu ypatingą ryšį su rudeniu. Kasmet vis pasitikrinu, ar tikrai, ar jausmai tokie pat tvirti, ar žvakių neužpūtė vėjas, ar santykiai šen bei ten nepradėjo byrėti kaip smėlinio pyragėlio krašteliai. Ne, viskas lygiai taip pat, kaip ir pernai metais, ir užpernai, ir dar daug metų […]
Juodkrantė kasmet pasitinka glėbiu saulės ir jūros. Galbūt mums taip sekasi, o gal esame įminę žemės tarp dviejų vandenų paslaptį, kad ji taip noriai mus priima. Savaitė čia – laikas, kurio lauki visus metus, o tada jau jo nebeskaičiuoji. Juokauju, kad mūsų vasara susideda iš […]
Jei įpusėjusiam spaliui reikėtų parinkti vieną spalvą, ji būtų sodriai bordinė. Prancūzai ją vadina sang de bœuf (jaučio kraujo), anglai – burgundy red. Šitoj spalvoj telpa visi raudonojo vyno ir vyšnių atspalviai, daug ilgesio ir šiek tiek dramos; ji įsisukusi į medžių lapus ir skleidžiasi […]
Neseniai su vaiku baigėme The Stranger Things. Ok, idėja buvo jo – sakė, kietas serialas, negalima praleisti, klasėje vyksta lenktynės, kuris daugiau serijų matė. O dar ir Lietuvoj filmuotas, tai supranti. Žinodama, kaip aistringai griebiuosi sudominusių serialų (kadaise Money Heist visus penkis sezonus baigiau per […]
