ir kita gyvenimo poezija + proza
Man regis, žodžiai jaukus maistas kaip tik tinka šiam patiekalui nusakyti. Grietinėlėje paskendusios bulvės, pagardintos pelėsiniu sūriu ir česnakais, kepamos orkaitėje, tampa tokios minkštos ir skanios, kad norisi apsikabinti dubenį ir ilgai sau murksoti, šaukštu pamažėle kabinant visą šį aromatingą gėrį iki paskutinio prikepusio sūrio […]
Šiandien pietūs ūkiški. Labai sotūs ir kvapnūs. Visko čia daug, bet viskas ir puikiai dera tarpusavyje. Po vasaros pirmą mėnesį teko priimti ir prisipratinti naują rutiną, todėl laikas maistui buvo dalijamas tarp laiko vaikams, sau, darbui ir tiesiog buičiai. Raktiniai žodžiai – kuo paprasčiau ir […]
Vienas paprasčiausių slyvų pyragų. Tik su stebuklo nuojauta, nes niekada nežinai, kokį išversi į lėkštę: kad ir kaip kruopščiai dėliotum vaisių skilteles ant formos dugno, kepdama tešla pati nusprendžia, kokį raštą sukurti. Skanus visoks, skaniausias – šiltas, su vaniliniais ledais. R E C E P […]
Iš pradžių pasitinka šioks toks chaosėlis. Šiukšlių krūvos pakelėse ir pakrūmėse. Daugybė benamių katinų. Prie judrios gatvės miesto centre piemens ganomos avys, o visai greta – restoranas, kuriame čirškinami avienos kepsniai. Savotiškas arabų stalo etiketas ir negeriamas vanduo iš čiaupo, kurio, teisybės dėlei, buvo paragauta […]
Pirmiausia išsirenku arbūzą. Užtrunku, bilsnodama vieną po kito, kol garsas, sklindantis iš vidaus, pagaliau ima priminti būgną. Namuose paaiškėja, kad neklydau – vos spėju įsmeigti peilį, arbūzas pats suskyla į dvi dalis, po standžiais šarvais atidengdamas saldžią, sultingą raudoną širdį. Suraikau pomidorus, kvepiančius vasaros saule, […]
Nors šįryt buvo -2, o nuo vėjo reikia įsisupti į žieminius paltus ir nepamiršti šaliko su pirštinėm (kurie normalių žmonių jau seniai buvo suslėpti spintose ‘iki kito sezono’), gegužė yra stebuklinga. Gamta sproginėja, dirbti nesinori, tik sėdėt po žydinčiais medžiais ir kvėpuoti. Net maisto gaminti […]
