pradžiamokslis: namuose kepti kaštainiai

Kaštainiai man primena senus prancūziškus filmus ir nespalvotas Paryžiaus nuotraukas. Tą jausmą, plevenantį ore, būtinai rudenėjantį parką, būtinai vienišą suolelį, būtinai fone skambantį akordeoną ir būtinai ir . Kaštainiai primena ir prancūzų autorių knygas, gal Guy de Maupassant, nors galbūt jis apie juos nė neužsiminė, gal dar kažką, bet tikrai tikrai tą kažką, skaitytą kelyje į ankstyvą jaunystę.

Lietuviški kaštonai, deja, nevalgomi, nors vizualiai primena valgomuosius, ir yra tinkami tik rudeniniams žmogeliukams su gilių beretėmis gaminti. Užjūrio kaštainiai yra kelių rūšių, mūsų šalį pasiekia Europoje augančio augalo vaisiai. Istorijos žinių bagažui papildyti pridursiu, jog kaštainiai buvo auginami jau Antikos laikų Europoje, o greičiausiai lotyniškas augalo pavadinimas Castanea aidu atkartojamas įvairių šalių kalbose: kaštainis lietuviškai, châtaigne prancūziškai, kastanje olandiškai ir kt. Kaštainio augalo vaisiai (riešutai) skiriasi nuo kitų riešutų tuo, kad yra negausūs riebalų, tačiau juose yra daug angliavandenių, krakmolo ir B grupės vitaminų. Nors tradiciškai kepami ant žarijų, kaštainiai puikiai gaminami ir mažų butukų orkaitėse.

Šį įrašą įkvėpė Mindaugas, pasiūlęs paragauti savojo kaštainių varianto brendžio padaže. Pamąsčiau, kodėl gi nesurengus trumpo kaštainių paruošimo pradžiamokslio, juk nuotraukas archyve saugau jau senokai. Gal atsiras neragavusių, gal atsiras ragavusių, bet pamiršusių ir norinčių atgaivinti pojūčius.

~~~


~ kepti kaštainiai ~

reikės:

saujelės kaštainių, kepimo skardos, orkaitės ir pusės valandos brangaus laiko

Įkaitink orkaitę iki 180 laipsnių.

Kaštainius nuplauk, nusausink ir sudėk ant kepimo skardos plokščiąja puse žemyn.

Aštriu peiliuku viršūnėlėje įrėžk gana platų pliuso ženklą – stenkis neįpjauti pačio kaštainio viduriuko. Pliusiukas būtinas, antraip kaštainiai orkaitėje ims sproginėti :)

Pašauk į orkaitę 20-30 min. Kepimo laikas priklauso nuo kaštainių derliaus šviežumo, senesni perkepti gali sudžiūti, todėl paprastai renkuosi aukso viduriuką – 25 min. :) Beje, rinkdamasis kaštainius, atkreipk dėmesį, kad vaisiai būtų sveiki – nebūtų matyti įtartinų skylučių, kurias pragraužė ir vaisių apvalgė kirmėliukas – kaštainis bus kartus, neskanus ir tinkamas tik išmesti.

Kaip sužinoti, ar riešutas tinkamas traukti ir ragauti? Pliusiuko ženklas, įrėžtas viršūnėlėje, turėtų atsiverti, galbūt šiek tiek užsiriesti ir pasimatyti viduriukas. Jei perkepsi – viduriukas sukietės, jei neiškepsi iki galo – bus sudėtinga nuimti vidinę riešuto odelę :) Reikia praktikos arba pirmojo blyno sėkmės :)

Belieka traukti iš orkaitės, šiek tiek atvėsinti, kad būtų galima imti į rankas nenusideginus, nulupti kevalą, vidinę riešuto odelę (nuotraukoje aukščiau – nuluptas kevalas, viduriukas dar su odele; nuotraukoje žemiau – iškeptas kaštainis, tačiau per mažai įpjoviau, dėl to buvo sunkoka nulupti) ir ragauti būtinai dar šiltus :) Beje, nepamiršk: kevalas turi būti lupamas, kol kaštainis šiltas ar net karštas, jei tik sugebi išlaikyti rankose, atšalęs sukietės ir gali susižeisti!

~~~


~~~

Dar vienas variantas – įrėžus pliusą viršūnėlėje, į vidų įberti druskos. Gausi sūresnį riešutuką.

Skonis? Viduriukas tarp riešuto ir… riešuto, ir dar kažko :)) Taip nusprendė ragavusieji. Saldokas, malonus ir kiek saulėgrąžinis, kai vis norisi pakartoti :) Atšalęs man ne toks skanus, deja.

Kaštainiai – universalūs. Iš jų gaminami ledai, jie dedami į pyragus, padažus,  naudojami kaip garnyras vištienai, mėsai, etc. Lietuvoje, tiesa, brangoki, tačiau bent kartą pamėginti išsikepti – tikrai verta.

~~~

~~~

Skanaus!