lietuviški pietūs: žemaičių blynai

Nežinau, ar tarp duonos ir žaidimų skaitytojų atsiras daug mėgstančių lietuvišką virtuvę. Būtent tokią, kurią vadiname lietuviška ir kurios patiekalais paprastai bandome papirkti užsienio svečius: virtuvę su cepelinais, balandėliais, vėdarais, kugeliais, bulviniais blynais. Kadaise pati buvau prisiekusi vėdarų gerbėja – nieko skaniau už juos nebūdavo. Močiutė iki šiol to nepamiršta ir nepraleidžia progos jais palepinti – tenka paprašyti, jog gamintų, bet truputuką daug rečiau :) Cepelinus (būtinai varškinius) paauglystėje sukirsdavau turbūt keturis vienu ypu su dauuug grietinės, o kugelį dar prieš kelis metus kepdavau kartą per savaitę. Štai bulvių garnyrui niekad nemėgau, jokių – nei virtų, nei sutrintų į košę. Užtat keptos su šviežių pomidorų salotomis būdavo puikiausias studentiškas maistas :)

Žemaičių blynai – šioks toks kulinarinis iššūkis. Niekada negaminti, nors valgyti daugybę kartų. Niekada savarankiškai nekontaktavau su mėsmale, nors vaikystėje yra tekę padėti močiutei gaminti cepelinus. Ir bulvių teko specialiai pirkti, nes jų beveik nevalgome.

Mėsmalę susiradau – seną, skaičiuojančią turbūt trečią dešimtį. Tik nepatiko bulvės. Gal aš jau pamiršau, kaip jos atrodo sumaltos, bet teko gerokai pavargti, kol suformavau blynus – klaikiai lipo prie rankų. Visgi, apskritai paėmus, darbas greitas. Ypač jei mėsą ir bulves išsiverdi iš vakaro. Sotu ir… šiek tiek per sunku. Mėsa, bulvės, miltai… Mano žmogus, užsiminus, jog gaminsiu būtent žemaičius, į mane pažiūrėjo skeptiškai: tu ir lietuviška virtuvė? Neįtikėtina. O ir pats nėra didelis mėsos ir bulvių viename fanas. Visgi sutarėm, kad išbandyti smalsu. Gal netgi pavyks :)

~~~

~ žemaičių blynai ~

1 kg bulvių

apie 400 g mėsos (pasirinktinai; naudojau jautienos kumpį)

svogūnas

kiaušinis

4 šaukštai miltų (papildomai miltų blynams apvolioti)

druskos

šviežiai maltų juodųjų pipirų

sviesto arba aliejaus kepti

Puode užvirk vandenį, pasūdyk, išvirk mėsą, atšaldyk ir sumalk mėsmale. Vandens neišpilk – pagaminsi puikiausią sriubą iš gauto sultinio, kad ir barščius :) Siūlau verdant mėsą įmesti morką, saliero gabalėlį.

Tą patį padaryk ir su bulvėmis: išvirk su lupenomis, atšaldyk, nulupk ir sumalk. Teoriškai galima būtų ne malti, o sugrūsti, tačiau praktiškai tai nėra geriausias sprendimas – būtinai liks kietų gumuliukų, trukdysiančių formuoti blynus.

Smulkiai supjaustytus svogūnus pakepink keptuvėje įkaitintame aliejuje, truputį pasūdyk ir įmaišyk į maltą mėsą, pabarstyk pipirais ir, jei reikia, druska.

~~~

~~~

Į bulves įmušk kiaušinį, suberk miltus, pasūdyk ir gerai išmaišyk iš pradžių mediniu šaukštu, vėliau išminkyk rankomis.

Iš bulvių tarp delnų formuok plokščius blynus (jei bulvės limpa prie rankų, šias pamiltuok), dėk įdaro, užspausk kraštus ir suformuok pyragėlius. Juos iš abiejų pusių pavoliok miltuose ir kepk tirpintame svieste ar aliejuje ant nedidelės ugnies, kol apskrus.

Skanu su grietine, jogurtu, pagardintais žolelėmis. Tradiciškai lietuviškai valgomi su daaaug tirpinto sviesto arba daaaug spirgučių :)

Skanaus!

Šaltinis: Virtuvės paslaptys, 2010 m. Nr.2, 25 p.