ir kita gyvenimo poezija + proza
Kai gyvybiškai prisireikia žalios spalvos lėkštėje, verdu žirnelių sriubą. Ingredientai keli, svarbiausi – žirneliai ir mėtos, jie papildo vienas kitą, laikosi už rankų lyg du įsimylėjėliai pavasario popietę. Dienos lekia pasiutusiai greitai, dar šiek tiek, ir turguj atsiras šviežių šio sezono žirnelių. O kol jų […]
Jie labai kelia nuotaiką – net ir tada, kai žalios spalvos už lango ir šiaip netrūksta. Man labai skanu su šviežiu ožkų sūriu – jis tikrai nėra būtinas, bet jei norėsite pabandyti, prekybos centruose ieškokite šviežio tepamo ožkų sūrio, būna dėžutėse kaip lydytas sūrelis. Aptepi […]
Labiau nei Velykų, gimtadienio ir vasaros (būtent tokia tvarka) laukiu žalumos. Gausiai. Žolės, lapų tos tyros ir su nėkuo nesupainiojamos žalios spalvos, rodančios nesumeluotą pavasarį. Todėl ir pyragas žalias. Jo tešlą minkiau neįprastai – su majonezu! Buvau girdėjusi, kad su juo užmaišyti kepiniai ilgiau išlieka […]
Smagu sugrįžti naujais metais po beveik mėnesio tylos :) Ir grįžti su kiek kitokiu patiekalu, ne visai būdingu Duonai ir žaidimams. Apie Tailando virtuvę šiek tiek sužinojau gyvendama Londone – populiari ji ten, ypač mėgstami visokie žalieji kariai, daržovių suktinukai ir patiekalai su noodles – […]
Aš dar nenoriu galvoti, kad žalia-žalia keis geltona-raudona-ruda-pilka. Karščiai atlėgo, o aš beveik bijau, kad tuoj tuoj atšlepsės lietūs. Tie ilgi, smarkūs ir kiaurai merkiantys. Beveik kaip šiandien. – Tikriausiai reikia vieną kartą juos nusipirkti, – dingteli Linkusi Kartotis Mintis einant pro lentynas, nukrautas margaspalviais […]
