ir kita gyvenimo poezija + proza
Gruodis pralėkė galvotrūkčiais. Kūčios, Kalėdos, tarpušventis, Naujieji… Dovanos ir dovanojamas viens kitam laikas, pasisėdėjimai iki gilios nakties; Kalėdinė pasaka paskutinę minutę, po centrą karštligiškai ieškant vietos automobiliui; kava senamiesty su šokoladiniu sūrpyragiu; baklava, varškinės tėčio spurgos ir draugų lazanija… Mūsų dienos buvo didelės ir sočios. […]
Šventės ir vėl toli nuo namų – nežinau, ar prie to įmanoma įprasti. Velykos paplūdimy skamba žymiai pozityviau, ar ne? :) Juolab, kad čia savaitgalis pasitaikė toooks ilgas ir toooks vasariškas :) Išvakarėse apsisprendėm, ryte susimetėm kuklią atostogautojų mantą ir karštą bei tvankų didmiestį iškeitėm […]
Žiemužė pažėrė saulės spindulių ir uždegė sniegą, o dangų papuošė žydryne. Tokią dieną įsivaizduoju praleidžiamą tik vienu būdu: gamtoje, spaudžiant šaltukui, pabėgus iš ūžiančio ir pilkomis dulkėmis apsnigto miesto. Tarkime, Kernavėje. Tarkime, lakstant meistriškai laviruojant apsnigtais laipteliais į kalvų viršų ir sliuogiant ant to-plastmasinio-daikto-po-užpakaliu žemyn. […]
