ir kita gyvenimo poezija + proza
Šaltiems vakarams – jaukus maistas. Sotus ir užpildantis ilgam. Panašų patiekalą su G. ragavom jau nebeegzistuojančiame Soul Boxe, kur tarp betoninių sienų gyveno visai neblogas maistas. Atsimenu, tada labai reikėjo ko nors, kas įkvėptų dienai, ir tuo kai kuo tapo bulvių virtinukai su saulėje džiovintų […]
Įkaitusi kovo pabaigos popietė Londone. Maisto turgus – gausus, šurmuliuojantis, turbūt labiausiai posh iš visų, esančių mieste. Šviežutėlė, rozmarinų adatėlėmis nusagstyta naminė duona – tiesiai iš kepėjo rankų; kelios tapenade rūšys ir – būtinai – gabalėlis pyrago desertui. Toliau – žydintis parkas, veidas į saulę, […]
Artišokų pirmąsyk paragavau Venecijoje. Buvo pavasaris, saulėtoji gegužė. Vietos turgeliai, plūduriuojantys tiesiog kanaluose, siūlė stirtas smaragdinių bazilikų, šparagų, ridikėlių ir artišokų. Primenantys kankorėžius, sukrauti dėžėse jie laukė pirkėjų, kelionės iš rankų į rankas ir į krepšelius, o iš jų – virtuvių ir pietų link. Išbadėję […]
Tikriausiai daugelis esat ragavę saulėje džiovintų pomidorų ir nemaža dalis skaitytojų moka jų priruošti namų sąlygomis. Moku ir aš, tačiau procesas pakankamai ilgai užtrunka, o pomidorų (tikrų ir naminių) šiemet turim lygiai tris krūmus, ėmusius vesti spalvotus vaisius vos prieš savaitę. Gerokai paprasčiau jų nusipirkti […]
Vakar keliavau po Pietus. Mylimiausią tašką žemėlapyje, esantį už trijų tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, už Tatrų ir Alpių, už begalės upių ir ežerų, Pirėnuose, Apeninuose, Balkanuose. Nusileidau šalia Gibraltaro sąsiaurio ir keliavau aukštyn, link maurų pripėduotos ir flamenko žingsnelių nušokinėtos Sevilijos. Link nepažįstamosios Lisabonos ir […]
