Gyvenimas su manimi krečia pokštus. Supurto nusistovėjusią kasdienybę, sudrebina požeminiais smūgiais ir stebi atsitraukęs, kaip susitvarkysiu. Aš tvarkausi. Kol kas tvarkausi. Kai jau visai galva susisuka, užsidarau virtuvėje ir kepu pyragus. Būtent saldumynų gaminimas mane veikia itin teigiamai. Namai pakvimpa cinamonu, vanile, kardamonu ar gvazdikėliais, šviežiomis bandelėmis ir sausainiais. Riekė pyrago, žiupsnelis lengvo pudros sniegelio […]
~~~ www.flickr.com Už lango po truputį plinka klevai. Namie šalta. Net katinas pamėgtą vietelę šaltoje vonioje iškeitė į mūsų jaukią lovą – būtinai ant pagalvės ir dar geriau, jei po antklode. Tik ūsai ir uodegos galiukas kyšo. Prabunda, iškiša gaiviai drėgną rausvą nosytę, sumirksi dvispalvėmis akutėmis ir toliau sapnuoja. Turbūt peles. Lėtai slampinėju po namus […]
kepyklėlė
Obuolių pyragus galėčiau kepti kasdien. Kuo šis ypatingas? Tuo, kad jis graikiškas ir tuo, kad milopita kepama su cinamonu, gvazdikėliais, kvapiaisiais pipirais ir brendžiu. Nebūtinai visos sudedamosios dalys turi būti naudojamos, tačiau cinamonas ir gvazdikėliai būtini bemaž visose pyrago variacijose. Kas iš to išėjo? Puikumėlis. Lengvas, sodraus skonio pyragas, kurį su mielu noru įrašau greta […]
maisto fotografija
~~~ Ar jums nebūna dienų, kai, atrodo, nors kūliais verskis, norisi ko nors saldaus? Nekalbu apie šokoladą. Neturiu omeny ir saldainių. Pyrago? Keksiuko? Bandelės? Kokosinės, cinamoninės, varškinės? Su pienu ar be? Bent orinio sausainiuko? Mano kieman tokios dienos užsuka. Dažnai. Užlekia pasisvečiuoti ir paerzinti. Tuomet puolu siaubti virtuvę ir sukti galvą iki tol sau ramiai […]