ir kita gyvenimo poezija + proza
– Šokoladas kaip bučinys – visada geriau, kai jis tirpsta lėtai, – sakė įsimylėjęs herojus viename filme. O gal atvirkščiai? Bet juk esmė ne žodžiuose, o kas lieka po jų. Būna, kad valgai, bet nepastebi, ką. Greitai, bėgte, nes laikas, nes darbas, nes gyvenimas. Kąsniai […]
Kadangi figos pagaliau kainuoja tiek, kiek ir turi kainuoti baigiantis jų sezonui, metas desertui. Nors Yotam Ottolenghi jį vadina klafučiu, man regis, tai nėra visiškai tradicinis kepinys. Pirmiausia dėl to, kad jo tešla ruošiama atskirai plakant kiaušinių trynius ir baltymus, todėl kepinys pavyksta biskvitinis, neįtikėtinai […]
Yra desertų, kurie kvepia stebuklais. Tikrai. Chemija įvyksta tarp kelių ingredientų ir nereikia papildomų prieskonių kvapų magijai prisikviesti. Toks šis keptas apelsinų pudingas. Kol paruoši apelsiną, kvepia visi namai, tada – šaldytuvas ir viskas lentynoj, kas aplink jį. Atidarai dureles ir – labas, aromaterapija. Iš […]
Labai greitas desertas ne tik šokoholikams! Pudingas arba kremas – su Nutella, kuri suteikia to gerojo kremiškumo ir riešutiškumo ir dera su šokoladu. Toks naminis Ferrero Rocher variantas puodeliuose :) Rašydama pagalvojau, kad faina būtų ne tik apibarstyti kepintais riešutais, bet ir kelis lazdynus paslėpti […]
Metai jau beveik buvo. Ir jie buvo visokie – kaip ir priklauso. Ne visai ramūs – tiek jausmų, tiek darbo srityse. Irzlūs, jaudinantys, varantys iš proto, išmušantys iš vėžių, jaukūs, dangiški, karališki, skanūs… Buvo muzikos. Ir juoko. O, taip, daug juoko! Tylių prunkščiojimų ir garsių […]
Jei manęs paklaustų, be ko neįsivaizduoju virtuvės, nesuabejočiau nei akimirkos. Be orkaitės. Ir be pyragų joje. Receptų knygas pradedu versti nuo desertų. Žurnaluose pro akis neprasprūsta nei vienas keptas saldėsis. Svečiuose pirmiausia įvertinu saldų stalą. Kepyklėlės – mano geriausi draugai. Ten užsuku net kai žinau, […]
