Man kartais būna gėda. Už pasakytus žodžius ir nepasakytus. Už žvilgsnį, galintį žudyti. Už nutylėjimą, kai norėjosi rėkti, ir už balsą, kai reikėjo patylėti. Už atsiprašau nukišimą į paraštes. Už parašytas eilutes – laiškuose, dienoraščiuose ar čia. Suklupti pasitaiko. Skaudžiai – lyg ant žvyruoto takelio vaikystėj, kai maži aštrūs akmenukai, regis, sulenda gilyn į odą. Bet, ei, […]
ir kita gyvenimo poezija + proza