ir kita gyvenimo poezija + proza
Purus kaip debesėlis, be manų kruopų – su maltais migdolais, nuostabus. Turėdama šį, daugiau nebeieškosiu jokio kito recepto. Ir daugiau nevarginsiu jūsų ilgais postringavimais. Tiesiog išsikepkit savaitgalį. Savaitgalių rytai skirti lovai ir varškės apkepui :) R E C E P T A S 60 g […]
Nežinau, kaip tu, skaitytojau, bet aš jau pavargau nuo visų pusryčių, pietų ir vakarienių. Tarpušvenčiu leidom sau dažniau užsisakyti maisto į namus – kokia tai palaima ir didis džiaugsmas, negaliu apsakyti. Žino tie, kurie patyrė vargą virtuvėje. Keista, kad taip rašo maisto blogerė, sakot? Bet […]
Pirmą sykį prancūziško Trijų karalių pyrago su migdoliniu įdaru paragavau gal prieš ketverius metus – pirkau jį prancūziškoj kepykloj sūnui. Nuo tada jis tapo kasmetine mūsų tradicija ir jau antrus metus jį kepu pati. Labai paprasta ir skanu. Prancūzai pyrage įkepa pupą arba keraminę figūrėlę […]
Minkštos spalvos, lyg prisimerkusi saulė, švelnus lyg vasara, lyg jau nebe oras, jausmas, kad kažkas neišvengiamai praėjo, bet kai kas dar tik bus, ir obuoliai – rugsėjo nesumaišysi su niekuo. Obuolių pyragų metas sutampa su rudens pradžia, bet juk tai aksioma ir konstanta, jiedu susiję neatskiriamai, […]
Ką gaminat pietų, kai nežinot, ką gaminti? Aš – vištieną. Ar jos šlauneles! Dievinu jas traškias, bet negaliu pakęsti po jų likusio sunkumo jausmo ir kažin kokio negerumo. Ir dar ta odelė… Kai gyvenau Londone, greta buvo čikininė. Vieta, kurioje parduodavo gruzdintas vištienos šlauneles ir […]
Kai audros už lango atspindi vidinę būseną, tai matyti ir virtuvėje. Mano vidinė drama šiandien labai šokoladinė. Šokoladas tikriausiai gimęs dramoms suteikti formą. Aistrai, nevilčiai, liūdesiui, prastai nuotaikai, galų gale – ilgesiui. Šiek tiek cukraus ir kofeino turbūt į naudą. Pyrago labui galiu pridurti, kad […]
