Kasmet pasiilgstu Kretos. Kai pasklaidau nuotraukų albumą, kai klausausi graikiškos radijo stoties, kai internete pasipila paskutinės minutės pasiūlymai, galų gale gaminant horiatiki salata iš kažkur atsklinda išdžiūvusios žolės kvapas, karšto vėjo šuorai plaiksto plaukus, ant lūpų jaučiu beprotiškai sūrios jūros vandenį ir vėl girdžiu pašėlusiai griežiančias cikadas. Ten buvau dusyk ir mielai keliaučiau trečią. ~~~ […]
~~~ Su vėsiais rytais, žalumą beprarandančiais medžiais ir pirmosiomis (artėjančiomis) šalnomis mane aplanko melancholija. Ruduo ateina ir neatsiklausia, ar yra laukiamas. Jei vasaros karščiai ir žaluma neskuba džiuginti, ruduo šast – kur buvęs, kur nebuvęs, jau staiposi po kiemą, apgobęs rytus stora rūko marška, drėgna vėsa ir, dažniausiai, lietumi. Saulės vis mažiau ir mažiau, ir […]