ir kita gyvenimo poezija + proza
Makaronai! Galėčiau juos valgyt turbūt kasdien kiaurus metus. Įvairiai paruoštus, šviežius ar džiovintus, pusryčiams ar vakarienei. Tiesą sakant, pastaruoju metu spagečiai – manasis fast food’as. Jei turiu ūpo ir laiko, pasigaminu padažą arba ruošiu pasta aglio e olio. Jei ne, išsiverčiu su šlakeliu alyvuogių aliejaus […]
Kai tądien sulaukiau Dalios laiško su klausimu, ar nenorėčiau paragaut Maroko, patryniau delnais. Jėga! Žinoma, kad norėčiau! Ne, ji manęs nekvietė į kvapą gniaužiančią kelionę po šią spalvingą šalį su Dainiumi ir magelanais, neskyrė pasimatymo marokietiškame restorane ir į svečius nesiūlė atlėkt – Maroko medinos, […]
Labai mėgstu užtepėles. Čia, Londone, įvairių įvairiausių, jau pagamintų, gali nusipirkti tiesiog prekybcentryje arba maisto turguje. Vienos jų prastesnės, kitos – gardesnės. Tokios, kurias norisi pakartoti ir namuos. Tarkim, humusas su pesto padažu, apibarstytas kedrinėmis pinijomis ir tarkuotu parmezanu… Šis mano mėgstamiausias. Tepi sau ant […]
Kai vakar gatvėms brendant į naktį klaidžiojom Temzės pakrante ir tiltais, sustodami sugert arbatos, po to gitarų ir smuikų, palei upę virkdomų turistams ir tiesiog miestui, man jau po truputį kvepėjo rudeniu. Lengva vėsa, kylanti nuo upės, vėjas, įsisukantis į plaukus, medžių viršūnes, žmonių minias, […]
Kai lauke pavasarinį lietų keičia saulė, o namuos pritrūksta šilumos kvapo, sumišusio su kepiniais, prieskoniais, žolelėmis ar kepamu česnaku, įjungiu orkaitę. Užminkau mielinę tešlą, popieriaus plonumo riekelėmis supjaustau daržoves, susmulkinu žoleles ir suraikau sūrį. Pasiruošiu ąsotėlį aliejaus, pipirų grūstuvėlį, į puodelį sumerkiu čiobrelius, užsikaičiu arbatos […]
Londone nėra ryškios ribos tarp žiemos ir pavasario. Na, žinot, tų pavasarinių upelių gatvėse, nuo stogų bėgančių, į skardines palanges barbenančių ir už apykaklių byrančių lašų, pirmųjų – šildančių – saulės spindulių, pamažėle besitraukiančių pieniško sniego lopinėlių, žibučių šlaituose ir bundančios žemės. Čia krūmas už […]
