ir kita gyvenimo poezija + proza
Taip, mielinė tešla – su burokėliais. Todėl ir spalva tokia. Skoniui didelės įtakos neturi, šioks toks jų žemiškumas juntamas, bet neįkyriai. Panašiai kaip neseniai publikuotoj burokėlių latte – ar gali būti (rožinių) receptų su burokėliais per daug? :) Labai patiko vaikams. Šiokia tokia apgavystė, nes […]
Kažkas yra pasakęs, kad skaityti knygą – lyg vilkėti šiltą megztinį, sušyla kūnas ir siela. Žiema man visiškas tokių megztininių knygų metas. Sluoksnis po sluoksnio ir tu jau kopūstas :) Puodelis su rožiniu gėrimu irgi turi savo pavadinimą. Burokėlių latte! Lyg ir juokinga, bet jei […]
Tikriausiai kiekvienas turime jos receptą. Nesvarbu, tikrųjų barščių ar asmeninę jų variaciją. Gaminamą su šviežiais burokėliais ar virtais. Su pomidorais ar be jų. Su mėsa ar pupelėmis. Turiu ir aš. Greitesnį variantą, nes naudoju virtus burokėlius. Mano recepte būtini trys dalykai: pupelės, džiovintos slyvos ir […]
Kol mano sportas vis dar laukia savo eilės (žinau, kad žodžiai nėr laiko yra klišė ir saviguoda), sportuoju su dukra ant rankų, labai ilgais pasivaikščiojimais po parką ir… daug galvodama apie maistą. Iš tiesų kūrybiniai reikalai vis suteikia galimybę improvizuoti, nenuskęst rutinoj ir išbandyt sveikesnes […]
Kai audros už lango atspindi vidinę būseną, tai matyti ir virtuvėje. Mano vidinė drama šiandien labai šokoladinė. Šokoladas tikriausiai gimęs dramoms suteikti formą. Aistrai, nevilčiai, liūdesiui, prastai nuotaikai, galų gale – ilgesiui. Šiek tiek cukraus ir kofeino turbūt į naudą. Pyrago labui galiu pridurti, kad […]
Mėgstu burokėlius. Jų spalva žadina apetitą ir nuspalvina valgiaraštį. Jie nenuobodūs. Tinka ir į desertus. Nors įprastai humusas gaminamas vien iš avinžirnių, tahinio, alyvuogių aliejaus ir kelių prieskonių, burokėliai čia puikiai dera. Kaip ir riešutai ar apelsinų sultys. Jei dar neragavot – labai patariu. O […]
