Nežinau, ar jums pasitaiko savaičių, slenkančių, rodos, vėžlio žingsniu. Beprotiškai ilgą pirmadienį keičia antra tiek begalinis antradienis ir likusi kompanija, o penktadienis ateina toks laukiamas kaip nežinau net, Kalėdos gal? Atidirbi paskutinę dieną ir, sėdėdamas burzgiančiame autobuse namo, imi svajoti apie ranka pasiekiamus paprastus dalykus: ilgesnį vakarą su knyga, ilgesnį rytą saulei glostant pagalvės kamputį, […]
mėsiška
Nežinau, ar tarp duonos ir žaidimų skaitytojų atsiras daug mėgstančių lietuvišką virtuvę. Būtent tokią, kurią vadiname lietuviška ir kurios patiekalais paprastai bandome papirkti užsienio svečius: virtuvę su cepelinais, balandėliais, vėdarais, kugeliais, bulviniais blynais. Kadaise pati buvau prisiekusi vėdarų gerbėja – nieko skaniau už juos nebūdavo. Močiutė iki šiol to nepamiršta ir nepraleidžia progos jais palepinti […]
~~~ Su vėsiais rytais, žalumą beprarandančiais medžiais ir pirmosiomis (artėjančiomis) šalnomis mane aplanko melancholija. Ruduo ateina ir neatsiklausia, ar yra laukiamas. Jei vasaros karščiai ir žaluma neskuba džiuginti, ruduo šast – kur buvęs, kur nebuvęs, jau staiposi po kiemą, apgobęs rytus stora rūko marška, drėgna vėsa ir, dažniausiai, lietumi. Saulės vis mažiau ir mažiau, ir […]