Besibaigiantis ruduo mūsų namuos nubyra kaštonais. Tais, iš svečių šalių, taisyklingai kaštainiais vadinamais. Numanau, kad didelės dalies skaitytojų jie (kol kas) nežavi. Vistik, nors Lietuvoje neatrodo populiarūs – pavyko rasti tik gerai paieškojus (ačiū, G.!), į tinklaraštį rudeniop užklysta ieškantieji kaštainių kepimo pradžiamokslio. Jų skonis? Tarsi valgytum bulvę ar virtas pupas, burbtelėjo vienas draugas. O […]
be miltų
Avietiniais bučiniais palydėjom vasarą. Lengvai ir labai kvapniai. Ir visai nesvarbu, kad pirmieji lietūs jau plauna namų langus, o už lango augančio klevo sruogos po truputį rausta. It tos avietės, kurių vis dar gausu sode. Didžiulių ir labai saldžių. Sugėrusių saulę, nuglostytų švelnaus vėjo. Jei labai skubi, šis desertas – tau, skaitytojau. Greitas ir nesudėtingas, […]
ir vegetarams
Farinata – tai toks gudrus itališkas pavadinimas, po kuriuo slepiasi visai paprastas ir sveikuoliškas kepinys iš avinžirnių miltų, vandens, aliejaus ir žiupsnio druskos. Pagal skonį ir aplinkybes skanu įberti kedrinių pinijų, pabarstyti žolelėmis ar gaminti taip, kaip aš – su cukinijos griežinėliais, graikiniais riešutais ir rozmarinais. Man visai patiko. Avinžirnių miltai kvepia žirniais, o pati […]
be miltų
Burnoje tirpstantis, trapiais krašteliais ir minkštu viduriuku morenginis, riešutinis debesėlis. Skaniausia jį valgyt šaukšteliu – kabinti tiesiai iš desertinės lėkštės. Kiek vėluoju ją paskelbt: braškių sezonas baigės senokai, o ir pati Pavlova suvalgyta jau kadaise, bet visgi. Puošk ją tokiom uogom, kokių tik turi. Ar net ne uogom – lengvai patroškintomis persikų ar abrikosų skiltelėmis, […]
kepyklėlė
Visą mėnesį snigo kažkur apie šiaurę, kitoj salos pusėj, vakar šviesa dideliais kąsniais aplankė ir Raudonų autobusų miestą. Užklojo stogus ir kaminus, gatves ir stoteles, paslėpė medžius ir vis dar (vis dar!) žaliuojančius krūmus. Sako, kalėdinės dovanos šiemet vėluos. Jau vėluoja paštas, skrydžiai, klimpsta autobusai, slysčioja ir ledines gatves keiksnoja praeiviai… O man patinka vaikščioti, […]
kepyklėlė
Šiandien ta diena, kai, ar pameni, prieš tiek metų vaikščiojom po Užupį ir jo jaukiai apleistus kiemelius, jaunimparkį, pavilne, kopėm į Kryžių kalną. Jau skaisčiai žaliavo žolė, galvas apsuko beprotiškai svaiginančios ievos ir žydėjo tos gėlytės, ar pameni, geltonavo širdelės formos žiedlapiai. Kvėpavom gaiviu pavasariu ir meile, aš pavargau kopti ir mes tiesiog stovėjom susikibę […]