ir kita gyvenimo poezija + proza
„Prie gretimo stalo moterys rankomis formuoja tešlą į plokščius apskritimus ir barsto juos vynuogėmis. Jos papasakoja savo duonos istoriją: pirmosios vynuogių kekės, vinaiolo nuskintos nuo kiekvieno šeimai priklausančio vynuogyno krūmo, sudedamos į krepšį ir nešamos į bažnyčią, kad jas pašventintų kunigas. Pašventintos kekės suguldomos į […]
Labai rudeniška. Su morkomis ir moliūgais, lengvai kepintomis kokoso drožlėmis, trupučiu česnako, neįkyriai antrame plane liekančiu kokosų pienu ir maloniai liežuvio galiuką kandančiu imbieru, kariu bei žiupsneliu aitriosios paprikos. Auksinė, kvapni, kupina skonių ir… ai, ji tiesiog puiki. Dar puikesnė antrą arba net ir trečią […]
O beįpusėjantis ruduo keičiasi. Tampa tamsesnis ir drėgnesnis ir tarsi rimtesnis ir po žingsnelį pilkesnis. Ir vis niūniuoji sau vien ruduo namuos/ man ruduo, rūkas ankstyvais rytais lyg burė pakimba virš galvų, virš namų, virš upės, virš miesto, o ruduo šlaistosi po kiemą, karstosi po […]
Jis saulėtai geltonas ir saldžiarūgštis. Jo norisi šaukštelio, po to – pusės indelio. Jis nepakartojamas su šviežiomis bandelėmis arba kaip pyragaičių įdaras. Jo visuomet rasi parduotuvėse, tačiau – nepatikėsi – kaip paprasta jį pasigaminti namie! Citrininis kremas arba lemon curd – neabejotinai vienas skaniausių atradimų […]
Kai pirmąjį spalio savaitgalį drioksteli plius dvidešimt aštuoni už lango, mes renkamės jūrą. Ankstyvą rytą, užmiegotas akis, beveik pamirštą matomoj vietoj prie durų stovėjusį pikniko krepšį, autobusą ir tube, o tada – kelių valandų kelionę traukiniu nuo Londono žemyn, į pietus, dešiniau nuo Braitono. Link, […]
Londone tikriausiai bobų vasara. Vėsius ir drėgnus rytus keičia saulėtos ir švelniai šiltos dienos. Žinai, tokios, kai atrodo, jog dar visai visai vasara ir nori lįsti lauk iš megztinių, o į batelius įsispirti nuogom kojom. Norėčiau, kad tokios dienos tęstųsi be galo. Ir tokios, kaip […]
