ir kita gyvenimo poezija + proza
Tai su 16-uoju, mielas tinklarašti. Daug vandens nutekėjo, daug maisto buvo suvalgyta ir vyno išgerta :) Fotografuota, rašyta, trinta, pamiršta ir vėl sugrįžta. 2009 m. sausio 29 d. paskelbiau pirmąjį receptą – ilgai skaičiusi kitus maisto tinklaraščius, tą žiemą nutariau sukurti savo. Nepaisydama vis retėjančių […]
Kažkas sakė, kad esi jaunas, kol dar lieka pirmų kartų. Mes, maistininkai, rizikuojame nepasenti niekada – tiesiog per daug dar neragauto maisto ar nebandytų patiekalų :) Vėl testuoju Ottolenghi. Po dviejų labai pavykusių jo desertų – šakšuka. Ir ši bent jau man netikėta dėl saldžiųjų […]
Salotos iš paprastų dalykų, iš kurių galbūt mažiau girdėtos ir rečiau ragautos mung beans iš Azijos – lietuviškai spindulinės pupuolės. Gausios baltymų, vitaminų A ir C, kalio, magnio, geležies ir kalcio – vienoj pupelėj telpa tiek daug :) Prieš dedant į salotas, jas galima pamerkti […]
Kalėdos – tai metas, kai kiekviena akimirka atrodo ypatinga, o skoniai įgauna magiško žavesio. Labai mėgstu visus aguoninius kepinius, ypač per šventes, kai jie konkuruoja su cinamonu prikvėpintais gardėsiais. Sunku atsispirti – o ir nereikia, juk pačios gražiausios žiemos šventės nutinka vos kartą metuose. Šis […]
Kasmet, kai labiausiai stinga saulės ir šviesos, gruodžio 13 dieną Švedijoje švenčiama Šv. Liucijos diena – žiebiamos žvakės, skamba dainos ir kepamos lussekatter – šafraninės bandelės, pagardintos razinomis arba džiovintomis spanguolėmis. Laikoma, kad geltona bandelių spalva tamsiausiu metų laiku turinti atbaidyti blogį ir teikti viltį […]
Popierinės žvaigždės iš konditerinių maišelių užbūrė turbūt prieš ketverius metus, kai pamėginau kelias pirmą kartą pagaminti kalėdinei žurnalo fotosesijai. Patiko taip, kad kasmet padarau dar bent po vieną – ir sau, ir dovanų. Smagu, kad kokį motyvą nupieši ir iškirpsi, tokią žvaigždę turėsi. Jos VISADA […]
