ir kita gyvenimo poezija + proza
Dešimtmetis žmogaus gyvenime – daug ar mažai? Kai per tą laiką išteki, pakeiti kelis darbus ir profesiją, jaukiniesi svetimą šalį, susilauki vaikų, pakeiti gyvenamąją vietą, prarandi žmones ir atsargiai prisileidi naujų, išleidi knygą ir prisidedi prie dar kelių, po daugelio baimės metų sėdi prie vairo […]
Spanguolės, prieskoniai, meduolis, sūrio pyragas. Visa tai man kvepia Kalėdomis. Sočiomis, saldžiomis, kai nėra čia ko jaudintis dėl papildomo gabalėlio torto. Todėl šis receptas – visiška kalėdinė palaima. Jame telpa visa tai, ką išvardijau aukščiau. R E C E P T A S Meduolinis sūrio […]
Niekada nebuvau kavos žmogus. Atsimenu, paauglystėje teta, skeptiškai kilstelėjusi antakį, kai raukydavausi prieš jos puodelį, žadėdavo: įstosi studijuoti – tikrai tokia pavirsi. Nepavirtau. Nors buvo visaip. Ketvirtadalis šaukštelio kavos į karštą vandenį (nes visi nuo kažko pradeda), tirpi su pienu (ar kondensuotu), latė iš popierinio […]
Kai audros už lango atspindi vidinę būseną, tai matyti ir virtuvėje. Mano vidinė drama šiandien labai šokoladinė. Šokoladas tikriausiai gimęs dramoms suteikti formą. Aistrai, nevilčiai, liūdesiui, prastai nuotaikai, galų gale – ilgesiui. Šiek tiek cukraus ir kofeino turbūt į naudą. Pyrago labui galiu pridurti, kad […]
„Kai abejoji, kepk obuolių pyragą.“ Nežinau, gal tą mintį kažkur perskaičiau, o gal ir pati ką tik sugalvojau. Bet kuriuo atveju, tai tikra tiesa. Matyt, nėra universalesnio ir visoms progoms labiau tinkančio deserto. Obuolių būna kiaurus metus. Obuolių pyragus mėgsta visi. Jie įgauna dar daugiau […]
Kai manęs klausia, kodėl ėmiau rašyt maisto blogą, kaskart sukuriu naują istoriją. Sakau sukuriu, nes iš tiesų tikrųjų motyvų nepamenu. O ir koks skirtumas, kokia ta tikroji tiesa. Man tiesiog visada patiko valgyti. Ir dabar sakau, kad esu geresnė valgytoja nei gamintoja. Ir iki šiol […]