ir kita gyvenimo poezija + proza
Londone nėra ryškios ribos tarp žiemos ir pavasario. Na, žinot, tų pavasarinių upelių gatvėse, nuo stogų bėgančių, į skardines palanges barbenančių ir už apykaklių byrančių lašų, pirmųjų – šildančių – saulės spindulių, pamažėle besitraukiančių pieniško sniego lopinėlių, žibučių šlaituose ir bundančios žemės. Čia krūmas už […]
Londone, visai netoli Shepherds Bush stoties, pakilęs eskalatoriaus laipteliais iš požemio aukštyn į saulę, pasukęs į dešinę už kampo ir kirtęs parkelį, gali rasti pub’ą. Nemažą, bet jaukų, šurmuliuojantį ir šiokią dieną, ir sekmadienio pavakare. Besididžiuojantį savo airiška kilme, pačia tikriausia airiška jautiena troškiniuose, airišku […]
Vakarinis skrydis namo turi žavesio. Prigesusios salono šviesos lėktuvui kylant ir leidžiantis, mieguisti keleiviai ir tylus juokas už nugaros. Po kojomis – debesys ir pusė Europos. Mes pakeliui namo ir viskas jau yra gerai, nes kitaip tiesiog negali būti. Plojimais palydimas lengvas lėktuvo ratų čiuožtelėjimas […]
Kai šąla nosis ir pirštų galiukai, kai šilumos norisi gerokai dažniau nei iki šiol, kai vilnonės, močiutės kantriai megztos, kojinės virsta didžiosiomis gelbėtojomis ir kai vitrinos ima žibėti, o savaitgaliais žmogučiai keliauja namo nešini spalvingais dovanų maišeliais, širdelę kutena laukimo jausmas. Kai kalendoriaus žymeklis pajuda […]
Pesto – itališkos kilmės padažas. Kvapnus, sodraus skonio ir visai paprastai paruošiamas. Skanus ragauti net vienas pats – ir tikrai gardesnis už pirktinį. Šiaip jau pesto gaminamas su pinijomis, bet tąsyk, apibėgusi kelias Vilniaus parduotuves, neradau nei maišelio. Ir bazilikų ne pirmoje krautuvėje aptikau, nesezonas? […]
Paprasčiausi dalykai yra mieliausi, o netikėti – smagiausi. Tarkime, vieną vakarą rasti komentarą (net kelis!) apie įvertinimą Stylish blogger awards už tinklaraščio stilių. Man? Kaip miela! Todėl visų pirma – ačiū Ugnei, Astai, Jovitai, Renatai ir Žaliai varnai už gerą žodį :) Smagu, kad esu skaitoma ir […]