ir kita gyvenimo poezija + proza
Dienos bėga pasiutusiai greitai. Nežinau, kaip kiti viską spėja; kita vertus, niekas nežino, nes visi tiki tuo, kuo nori tikėti. Vienas žmogus sako, kad mano stiprybė – tikėjimas. Aš išties tikiu. Kad daug ką galime, kad galime pabusti kitokie, o stebuklus kuriame patys, ir nebūtinai […]
Vienam prekybcentry baigiantis rudeniui radusi šviežių alyvuogių, nesugebėjau joms atsispirti. Per ilgai mano keliai nesitiesia į tas šalis prie Viduržemio jūros; bent jau linkėjimai iš jų ateina į namus. Tobulos, didelės, nuostabiai žalios (man olive green viena gražiausių spalvų interjere). Ir beprotiškai karčios – ką su […]
Lietuviškas pavadinimas labai gremėzdiškas – turkai juos vadina tiesiog çilbir , o aš manau, kad šitaip paruošti kiaušiniai – visiškai rimti Benedikto konkurentai. Šaltiniai sako, kad turkų sultonai jų valgė neįtikėtinais kiekiais – o turkai, žinia, pavalgyti, ir dar skaniai, tikrai mėgsta. Paruošiami visai greitai, jie tinka […]
Kai reikalas veja reikalą, darbas – darbą, diena dieną, jausmas jausmą, žodis žodį, ruduo – žiemą, pusryčiai pietus ir atvirkščiai; kai malonumų lieka mažiau, nei norėtųsi (tiek tų, paprastųjų, žemiškų, tiek ir kitų, tik mums vieniems žinomų); kai pirštas po ilgos dienos nuslysta ir įrašas prenumeratorių […]
Kai nežinau, kokį desertą pagamint svečiams, vaikui ar sau silpnumo akimirką, renkuos madlenas. Paprastai – citrinomis ir vanile kvepiančias, jau nebežinau, kiek kartų keptas ir visada pavykstančias. Šokolado noriu retai, juolab gryno, bet kepiniuose jis paprastai man netrukdo, atvirkščiai, padeda, šitaip saldumynų tiesiog suvalgau mažiau […]
Toms dienoms, kai nesinori forsuoti, verstis kūliais ir mėginti nustebinti. Ir dar – eilinįsyk pamėginti vaiką supažindinti su daržovėmis :) Paprikos, aišku, fui bet kokio pavidalo, bet hello hello, brokolis buvo beveik įskaitytas! Patiko ir man. Receptas pasiduoda variacijomis, o paprasti dalykai, juk žinot, yra […]
