16

Tai su 16-uoju, mielas tinklarašti.

Daug vandens nutekėjo, daug maisto buvo suvalgyta ir vyno išgerta :) Fotografuota, rašyta, trinta, pamiršta ir vėl sugrįžta. 2009 m. sausio 29 d. paskelbiau pirmąjį receptą – ilgai skaičiusi kitus maisto tinklaraščius, tą žiemą nutariau sukurti savo. Nepaisydama vis retėjančių įrašų tebemanau, kad mintis buvo gera – jei ne Duonos ir žaidimų, matyt, taip ir nebūčiau sužinojusi, kad galiu fotografuoti. Šis iš pačių sielos gelmių išžvejotas gebėjimas man – didelė dovana. O tokių per gyvenimą daug nebūna.

Svarstydama apie tuos prabėgusius šešiolika tyčia atsikasiau abi platformas, kuriose tada rašiau. Buvau šventai įsitikinusi, kad pirmas mano įrašas buvo kugelis, bet, pasirodo, ne! Baklažanų, cukinijų ir mocarelos apkepas. Jau tada buvau linkusi į Viduržemio jūros šalių virtuvės skonius ir labiau į daržoves nei mėsas (kepiniai – atskira kategorija) :) Po 16-os žiemų visko pagamint moku šiek tiek daugiau, bet mitybos pamatas tas pats.

Nors laiko turiu ir mažiau, išskleisti trikojį, ieškoti tinkamo kampo, lėkštės, servetėlės, sudžiūvusio lapo, preciziškai dėlioti špinatus sugalvotai kompozicijai ir nuspausti mygtuką man vis dar tebėra šventė. Sutvarkyti nuotraukas, sukelti čia, sudėlioti tekstą. Mėgaujuosi kiekviena tokio poilsio minute. Tik jau rečiau berašau tuos ilgus rašinėlius apie gyvenimą – taip lengva ranka nebesiklijuoja žodžiai. Bet jei neišeina natūraliai – ir nereikia. Aš jausminė – kai jaučiu, ir padarau, man taip yra tikriausia.

Šįkart dėl susimetusių aplinkybių pabūsiu batsiuvys be batų – gimtadienio nuotrauką įrašui paprašiau sukurti dirbtinio intelekto. Buvo smalsu, kaip susidoros su užduotimi. Juk vis tiek jis pamažu įsipatogina tarp fotografų, tai ko gi ne. Visai patiko ir visai duonžaidimiška šviesotamsa.

Šešiolika atrodo labai daug. Nežinau, ar linkėti dar tiek pat :) Verčiau nebėgsiu taip toli į ateitį. Gerai taip, kaip yra.

Linkėjimai, skaitytojau!

Pasidalinkite: