jautiena aluje belgiškai
Šiokiadieniais, kai po darbo dienos galva vis dar pilna miesto ūžesio, mintyse tebesuku rytojaus darbų filmuką ir tenoriu čia ir dabar išsitiesti ant sofos, gaminu troškinius. Žemiškai paprastus, kartais labai daržovinius, kartais tokius, kuriuose telpa ir mėsa, ir daržovės, ir pats skaniausias padažas. Ir sušildančius vėsiais žiemos vakarais, ir lengvesnius pavasariui atėjus. Ir, svarbiausia, tokius, kurie paruošiami sąlyginai greitai, kai tereikia supjaustyti mėsą, susmulkinti ir apkepinti daržoves, viską užpilti sultiniu, pagardinti žiupsneliu druskos ir pipirų, glėbeliu po ranka pasitaikiusių žolelių ir palikti viryklei atlikti savo darbą retsykiais pamaišant mediniu šaukštu. O paruoštą paskaninti trupučiu jogurto arba grietinės, darbuotis šaukštu ir šakute, ir likusį padažą sudažyti gabalėliu duonos…
Troškiniai su alumi paruošiami lygiai taip pat paprastai ir yra ne mažiau skanūs už įprastuosius. Mėsa, troškinama kelias valandas, virsta minkštute ir tirpstančia burnoje, o alus suteikia malonų prieskonį. Ir nereikia jokių įgūdžių, tik trupučio laiko ir kelių ekstra sumuštinių po ranka (nes dvi valandos gi nemažas laiko tarpas :)
~~~
~ jautiena aluje belgiškai ~
50 g sviesto
2 dideli svogūnai
500 g jautienos
nedidelė saujelė šviežių petražolių ir keli čiobrelio stiebeliai
lauro lapas
šaukštas garstyčių
2 šaukštai rudojo cukraus
500 ml tamsaus alaus
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
Vidutinio dydžio puode nesvylančiu dugnu ant nedidelės ugnies ištirpink sviestą, jame pakepink, kol įgaus auksinį atspalvį, stambokai supjaustytus svogūnus.
Šaukštu svogūnus perdėk į lėkštę, o tame pačiame puode likusiame svieste apkepink mėsą, supjaustytą į maždaug 3 cm dydžio kąsnelius. Pasūdyk, paskanink šviežiai maltais juodaisiais pipirais, suberk rudąjį cukrų, smulkintas žoleles, sudėk garstyčias ir apkepusius svogūnus, ir gerai išmaišyk.
Supilk alų. Puodą pridenk dangčiu ir troškink ant vidutinės ugnies retsykiais pamaišydamas 2 val. Galima ir tris, kol mėsa bus minkštutė, alus praktiškai išgaruos, o padažas sutirštės.
Belgai patiektų su keptomis bulvytėmis, mes valgėme su biriais ryžiais, o skanųjį padažą labai rekomenduoju išlaižyti su gabalėliu duonos :) Turbūt geriausiai mėsiškus dalykus įvertina vyrai, todėl būtinai turiu pridurti, jog mano žmogus sakė, kad buvo skanu ir kad tokią mėsą galėtų valgyt kasdien :)
N.B. didesnę šeimyną pavalgydinti labai paprasta: tereikia kiekvieną ingredientą padauginti iš dviejų :) Išskyrus rudąjį cukrų, kurio originalus receptas siūlė naudoti visą 100 g, o aš pasirinkau tik du šaukštus: jei mėgstat saldokus mėsiškus troškinius (prisiminkit, ar esat ragavę tadžino), mėginkit ir nepamirškit papasakoti, ar patiko :)
Skanaus!
Šaltinis: Olive magazine, March 2011.
Simona, atleisk, praleidau. Ir ačiū, pati net nepastebėjau, jau pataisiau :)
Mano vyrui taip pat labiau patiko nei man :)
Mėginom, man skonis pasirodė įdomus, o vyras nesiskundė, tai matyt irgi nieko :) reakcijos, gaila, irgi nemačiau, nes pietavo darbe. Reikės užklausti. Tik nesupratau vieno – kurioje vietoje turėjo garstyčios troškinyje atsirasti?