miškais ateina ruduo

~~~

Su vėsiais rytais, žalumą beprarandančiais medžiais ir pirmosiomis (artėjančiomis) šalnomis mane aplanko melancholija.

Ruduo ateina ir neatsiklausia,  ar yra laukiamas. Jei vasaros karščiai ir žaluma neskuba džiuginti, ruduo šast – kur buvęs, kur nebuvęs, jau staiposi po kiemą, apgobęs rytus stora rūko marška, drėgna vėsa ir, dažniausiai, lietumi. Saulės vis mažiau ir mažiau, ir mažiau, ir mažiau. Ir nebelieka. Miškai pažyra rudens gėrybėmis, medžiai išsipusto bemaž visų vaivorykštės spalvų otkutiūru ir prêt-à-porter, dėvimu tik vieną sezoną kelis mėnesius. Kažkodėl prieš akis, pagalvojus apie rudenį, iškyla Granausko „Gyvenimas po klevu“, nors veiksmo laikas apysakoj anaiptol nerudeniškas.

~~~

~~~

Mieste gyvenimas taip pat suka nauja vaga. Iš antrasolių traukiami trench coat‘ai ir 40 den pėdkelnės, aulinukai keičia trijų raištelių basutes, gėlėti sijonai mainomi vietomis su šiltintais vilna, iš šalikų išrankiojamos kandys, o pirštinės nušveičiamos odai skirtais tepalais. Virtuvės pakvimpa jau nebe lengvomis vasarinėmis salotytėmis, o sotesniais troškiniais ir sriubomis, obuolių pyragais (nuodėmė jų nekepti tikrojo sezono metu), imbierinėm citrininėm arbatom ir ir ir… Šiluma. Ne saulės, vietine, skleidžiama po langais pritaisytų geležinių armonikų ir storesnių antklodžių. Miestas prisipildo iš atostogų grįžusių studentų/moksleivių ir kitų ex-atostogautojų triukšmo, rytais ir vakarais apie laisvą vietą autobuse gali tik pasvajoti. Pripranti prie tetų ir dėdžių skėčių, varvinančių rudeniško lietaus ašaras tau ant rūbų.  Susikaupi, pasakai sau, kad tuoj Kalėdos, o po jų – jau beveik pavasaris, ir gyveni toliau.

~ pyragas su cukinijomis, bulvėmis ir pomidorais ~

4 lapeliai sluoksniuotos tešlos

cukinija

5-6 vidutinės bulvės

šaukštelis malto cinamono

šaukštelis kario

3 pomidorai

4 šaukštai grietinės arba jogurto be priedų

truputis fermentinio sūrio arba, geresnis variantas – fetos tipo sūrio

žiupsnelis džiovintų pipirmėčių arba mėtų (nebūtinai)

druskos

šviežiai maltų juodųjų pipirų

sezamo sėklų

gabalėlis lydyto sviesto arba alyvuogių aliejaus šiek tiek

~~~

~~~

1. Cukiniją supjaustyk plonais griežinėliais ir patroškink keptuvėje įkaitintame aliejuje, kol šiek tiek suminkštės. Pagardink cinamonu, druska (nenaudojau), išmaišyk ir perdėk į kitą indą.

2. Bulves supjaustyk riekelėmis (šviežutėles visuomet kepu su odele), kepk keptuvėje įkaitintame aliejuje, kol suminkštės. Gardink druska, pipirais, kariu.

3. Bulves ir cukinijas sudėk į vieną didelę keptuvę, ten pat lai keliauja ir blanširuoti pomidorai, supjaustyti skiltelėmis. Keptuvę uždenk ir dar kelias minutes daržoves patroškink ant mažos ugnies. Nuimk nuo ugnies, suberk pipirmėtes/mėtas (jei naudoji),  sudėk grietinę arba jogurtą, išmaišyk. Į daržoves sudėk tarkuotą fermentinį sūrį/smulkintą fetą.

4. Atšilusius tešlos lakštus iškočiok, klok vieną į kepimo indą, patepk tirpintu sviestu/aliejumi, klok antrą, ant šio sudėk troškintas daržoves ir užklok likusiais tešlos lakštais, kiekvieną patepdamas sviestu/aliejumi. Viršutinį pabarstyk sezamo sėklomis.

5. Kepk maždaug pusvalandį, kol tešla apskrus.

~~~

~~~

Skanaus!

Pasidalinkite:

4 thoughts on “miškais ateina ruduo

  1. Beveik kasdien, žvilgtelėjusi į kalendorių, tai sau primenu. Jau beveik dovanų pradėjau dairytis, kad tik greičiau, tik greičiau…

  2. „Susikaupi, pasakai sau, kad tuoj Kalėdos, o po jų – jau beveik pavasaris, ir gyveni toliau.” — kaip pirštu į akį. Ar irgi taip dažnai lygiai taip kartoju, labai dažnai… Nemėgstu rudens :(

  3. Fantastiskai grazus irasas! Isties VISA rudenio emei ir jausma sukonspektavai. Geriau nepavyktu.. ;-)

Leave a Reply