ir kita gyvenimo poezija + proza
Šio pyrago receptas nukrito iš dangaus. Na, beveik, jei dangumi laikytume kvapnią kavinę su gardžia pieniška kava, kepiniais ir krūva prancūziškų knygų + žurnalų ant palangės. Tą rytą į susitikimą atlėkiau gerokai per anksti – kalti vis tie freelancerius, ne taip ir dažnai ankstų rytą […]
– Šokoladas kaip bučinys – visada geriau, kai jis tirpsta lėtai, – sakė įsimylėjęs herojus viename filme. O gal atvirkščiai? Bet juk esmė ne žodžiuose, o kas lieka po jų. Būna, kad valgai, bet nepastebi, ką. Greitai, bėgte, nes laikas, nes darbas, nes gyvenimas. Kąsniai […]
Priešpaskutinę paskutinio rudens mėnesio savaitę, prieš pat įžengiant į gruodžio karuselę, kuri tęsis iki Kalėdų, – bandelių terapija. Ir galbūt nedidelė žiemos šventinių kepinių repeticija, nes bent jau aš neįsivaizduoju šaltojo laikotarpio be mielinių gardėsių. Bandelės didelės ir gardžios. Šiltos – apskritai neatsivalgomos. Tešla tinkama […]
Šafranai pasižymi subtiliu, su jokiu kitu prieskoniu nesipainiojamu, skoniu. Kartais jis regisi kartokas, net metališkas, bet tuojau pat poetiškai pražysta gėlių, medaus ir gaivaus jūros vėjo tonais. Brangiausias pasaulyje prieskonis Lietuvoje niekada nebuvo populiarus greičiausiai dėl kultūrinių priežasčių (nors metrikose rašoma, kad ant mūsų stalų […]
Your hand and your mouth agreed many years ago that, as far as chocolate is concerned, there is no need to involve your brain. – Dave Barry Man labai patinka šie amerikiečio humoristo žodžiai, tikriausiai daugelis jiems linkčiojate. O aš labai linkčioju sausainiams. Jie baisiai […]
Mano pirmos panettone liko vaikystėje – atsimenu jas namie raudonose dėžutėse; iš Italijos, sakė, tokios tada dar tolimos ir egzotiškos. Skonis neišliko, išliko kvapas – vanilės ir citrusų, lengvas pažado aromatas. Riekelė ar dvi su arbata, tada dar kelios, o tada trupinius surinkdavau pirštu – godžiai, […]
