ir kita gyvenimo poezija + proza
Rodos, beprotybė sekmadienį ristis iš lovos ankstėliau. Basomis strikinėt vėsiomis virtuvės plytelėmis, išsukti sviestą su cukrumi ir vanile, miltais nusnigti stalviršius ir grindis, suraikyti obuolį, lipniais pirštais nupirštuoti arbatinuką, tarškinti kepimo formas ir girgždinti orkaitės dureles. O tada tyliai grįžt į patalus, įsirausti ir […]
Už lango – beįpusėjęs vasaris. Žiema po trupinėlį ritasi nuo kalniuko, kad ir kaip nenoromis dar retsykiais atsinešdama kelias saujas sniego ir šalčio, pilko dangaus ir pastirusių žvirblių. Itin pritrūkusi saulės, visą dieną žibinu šviesą, geriu arbatas su skaisčiais citrinos griežinėliais ir gaminu ryškiaspalvį lietinių […]
Miesto žibintų paskleistos šviesos balutės. Grindiniu atsiritęs juokas. Pėdsakai sniege ir snaigės, nubarsčiusios medžius geliančiu cukrumi. Spanguolių kisielius krištolinėse taurėse ir melodingas šakučių skambčiojimas į lėkščių kraštelius. Eglutės kvapas ir virpantys žaisliukai. Imbierinių sausainių saujelė prie lovos ir apelsinai, pridaigstyti gvazdikėlių. Rytai minkštuos pataluos ir […]
Kai savaitgalį klaidžiojom po miestą apsikabinę svaigiai meduoliniais prieskoniais kvepiančias chai latte, grįžtančiame namo autobuse kažkas ėmė lupti mandarinus, kaimynai parsinešė gražuolę eglę, o šįryt iš miegančio dangaus pasipylė purios snaigės, širdyje apsigyveno Kalėdos. Ir atsiminiau tą laiką namuos, močiutės kildinamos mielinės tešlos kvapą, mamą […]
Pagailėjo sniego šiemet Kalėdų Senelis, pagailėjo. Ėmė ir įjungė šildymą bei lietų prieš pat Kalėdas. Teko bristi svečiuosna per balas, čiuožti povandeniniu ledu ir išmėginti batų tvirtumą. Vis dėlto. Šventės buvo nuostabios. Jaukios, šiltos ir tokios… savos. Prie jaukaus Kūčių stalo, nušviesto žvakelės, laužiant kalėdaitį, […]
