Labiau už viską norėčiau saulės ir išsitiesti žalioje pievoje. Skaičiuoti debesis, graužti smilgą ir į dangų paleisti dievo karvutę. Nudegti nosį ir pasipuošti strazdanomis. Prisiskinti glėbį ramunių. Įmerkti kojas į ežerą ir sklaidyti smiltis. O vakare, suokiant lakštingaloms, po obelimi gerti arbatą ir kalbėtis. Iki išnaktų, iki paryčių, kol saulė nurausvins dangų. Visa tai bus, […]
ir kita gyvenimo poezija + proza