ir kita gyvenimo poezija + proza
Londone nėra ryškios ribos tarp žiemos ir pavasario. Na, žinot, tų pavasarinių upelių gatvėse, nuo stogų bėgančių, į skardines palanges barbenančių ir už apykaklių byrančių lašų, pirmųjų – šildančių – saulės spindulių, pamažėle besitraukiančių pieniško sniego lopinėlių, žibučių šlaituose ir bundančios žemės. Čia krūmas už […]
Namuos, kartais prirūkusioje, o kitais kartais ir kvapnioje virtuvėje kepti blynai – patys skaniausi. Paprasti miltiniai, užbarstyti cukrumi; šviežiomis mielėmis ir obuoliais kvepiantys mieliniai; čirviniai, kurie patys pačiausi – iškepti senovinėje, sunkioje keptuvėje; močiutės didžiuliai, per visą keptuvę, valgomi su uogiene; lietinių vokeliai, išsipūtę nuo […]
