ir kita gyvenimo poezija + proza
Velykoms esu kiek abejinga. Nesu religinga, todėl jos man neturi didesnės prasmės – tik dar vienas ilgesnis savaitgalis ir laikas kartu, kaip ir Kalėdos. Šeima, namai, skanus maistas, jei leidžia oras – pasivaikščiojimai gamtoje. Jokios skubos, ramybė, gražus gyvenimas. Valgyt skaniai norisi ne vien per […]
„Žmonėms reikia paprasto maisto”, neseniai perskaičiau vieno žmogaus mintį. Koks yra paprastas maistas? Iš penkių, visada šaldytuve esančių, ingredientų? Be egzotiškų priedų? Pagaminamas per 15 minučių? Paprastumas – gluminanti ir individuali sąvoka. Man regis, aš visada gaminu paprastai. Na, bent jau kofta tokia – paprasčiau […]
Nežinau, ar tarp duonos ir žaidimų skaitytojų atsiras daug mėgstančių lietuvišką virtuvę. Būtent tokią, kurią vadiname lietuviška ir kurios patiekalais paprastai bandome papirkti užsienio svečius: virtuvę su cepelinais, balandėliais, vėdarais, kugeliais, bulviniais blynais. Kadaise pati buvau prisiekusi vėdarų gerbėja – nieko skaniau už juos nebūdavo. […]
*lazanija paprastoji Lazanija – didžiausia mano kulinarinė nesėkmė ever. Jau nebepamenu, kur susiradau receptą – tais gūdžiais, mhm, 2001-2002 (?) internetu namuos net nekvepėjo. Greičiausiai vienoj iš laimų, moterų arba jų. Už studentiškus centukus susipirkti produktai išdidžiai gulėjo ant virtuvės stalo, o aš sukausi. Kepiau […]
