Kai labai labai prisireikia saldaus skanėsto, dažniausiai kepu madlenas. Jas labai paprasta paruošti, gana sparčiai iškepa, o skonių variacijų begalė. Puikios ir su vanile bei citrina, ir šokoladinės. Ir dar jos tokios elegantiškos, subtilios, vos du kąsniai – ir jokios nuodėmės. Mano senutė madlenų kepimo forma skaičiuoja dešimtmetį ir, tikiu, sulauks dar tiek pat. Jei […]
desertai
Bustrengo – netradicinės tekstūros pyragas, šiek tiek primenantis tvirtą pudingą, kepamas su polenta (smulkiomis kukurūzų kruopomis), San Marine patiekiamas per Kalėdas. Nors paprastai kaip ir italai jį gaminu su obuoliais, šį kartą, prasidėjus skaniųjų citrusinių vaisių metui, pamėginau juos pakeisti mandarinais. Jei pasigestumėte saldumo, patariu pyragą patiekti šiltą su plakta saldžia grietinėle – labai gardu! […]
be miltų
Kai turiu per daug protinės veiklos (atrodo, kad galva subyrės į šukeles, o smegenys išsibarstys kaip graikiniai riešutai ir nei vienų, nei kitų nebesurinksiu), geriausiai išsitaškau su dulkių siurbliu arba fotiku. Vienintelė sąlyga – fotografuot turiu sau. Neskubant, pakrapštant nosį, išeinant laukan apkarpyt visžalių krūmų, susimalant cukraus pudros kavamale, nulupant dešimt mandarinų nuotraukoms ir užsisvajojus […]
kalėdos
Kuršėnų vyniotinis man visada buvo tas desertas, kurį reikia pirkti. Namuose nei aš, nei mama jo negamindavome ir, tiesą sakant, net negalvojome, kad jį apskritai įmanoma pasigaminti pačioms! Pasirodo, galima. Pasirodo, visiškai nesudėtinga, ir pavyksta visai neprastai. Biskvitinę tešlą paruošti paprasta. Kremą – juo labiau. Sudėtingiausia dalis – nesudeginti biskvito :) O visa kita – […]