Buvo laikas, kai pusryčiams neturėjau poreikio. Dar ir laiko, nes koks viso proto žmogus 6 ryto gali sočiai pusryčiaut?! Gerai jau, pažįstu tokių, – mano tėtis sočiai prisikerta ir 5 ryto, bet jis greičiau išimtis nei taisyklė :) Mano pusryčių gyvenimą pakoregavo vaikai ir darbo pagal sutartį pakeitimas freelance’inimu. Pastarasis gal net labiau, nes nebeprivalėjau […]
ir kita gyvenimo poezija + proza