ir kita gyvenimo poezija + proza
Šiandien pietūs ūkiški. Labai sotūs ir kvapnūs. Visko čia daug, bet viskas ir puikiai dera tarpusavyje. Po vasaros pirmą mėnesį teko priimti ir prisipratinti naują rutiną, todėl laikas maistui buvo dalijamas tarp laiko vaikams, sau, darbui ir tiesiog buičiai. Raktiniai žodžiai – kuo paprasčiau ir […]
Pirmiausia išsirenku arbūzą. Užtrunku, bilsnodama vieną po kito, kol garsas, sklindantis iš vidaus, pagaliau ima priminti būgną. Namuose paaiškėja, kad neklydau – vos spėju įsmeigti peilį, arbūzas pats suskyla į dvi dalis, po standžiais šarvais atidengdamas saldžią, sultingą raudoną širdį. Suraikau pomidorus, kvepiančius vasaros saule, […]
Voveraitės man – patys skaniausi grybai. Tik juos būtinai reikia nuvirti, tada atsiskleis ir skonis, ir kvapas, ir apkepti su svogūnais, pagal poreikį gardinant grietine arba grietinėle. Galėčiau valgyti kasdien visą vasarą. Su virtomis bulvėmis, apvoliotomis krapuose. Arba, dar geriau, va taip, kaip siūlau jums. […]
Nesugalvojau, kaip kitaip šį patiekalą pavadinti. Čia tarsi daug visko, bet tas daug nesistumdo alkūnėmis, vienas kitą papildo, todėl skonis – nuostabus. Patariu negailėti žolelių – ypač dera krapai, kalendros ir šiek tiek mėtų, būtinai – fetos ir žaliųjų alyvuogių. Daržovės greičiausiai tiktų visos mėgstamos, […]
Saganaki – tai ir patiekalas, ir tokia graikiška keptuvė, kurioje patiekalai ir ruošiami, ir tiekiami į stalą. Man šį indą atstoja nedidelė ketaus keptuvė, tiesiog sukurta pietums dviem, kai žinom, kad vaikai vis tiek nevalgys, o stalo menu užsiimti tingisi. Paserviruoji keptuvę vidury stalo ir, […]
Kai kurie sudėtingi patiekalai lengvai leidžiasi pergaminami. Vienas tokių – musaka. Nežinau, ar esate jos ragavę Graikijoje, Turkijoje ar kitur Balkanuose – tai maltos mėsos, baklažanų ir pomidorų apkepas, kvepiantis cinamonu, gaminamas sluoksniuojant ir kartais įmaišant bulvių riekelių. Musakos viršus paprastai užliejamas bešamelio padažu. Rieboka, […]
