Jei įpusėjusiam spaliui reikėtų parinkti vieną spalvą, ji būtų sodriai bordinė. Prancūzai ją vadina sang de bœuf (jaučio kraujo), anglai – burgundy red. Šitoj spalvoj telpa visi raudonojo vyno ir vyšnių atspalviai, daug ilgesio ir šiek tiek dramos; ji įsisukusi į medžių lapus ir skleidžiasi lūpose, drabužiuose ir, žinoma, maiste. Bordinių kriaušių norėjau jau seniai. […]
desertai
Niekada nebuvau kavos žmogus. Atsimenu, paauglystėje teta, skeptiškai kilstelėjusi antakį, kai raukydavausi prieš jos puodelį, žadėdavo: įstosi studijuoti – tikrai tokia pavirsi. Nepavirtau. Nors buvo visaip. Ketvirtadalis šaukštelio kavos į karštą vandenį (nes visi nuo kažko pradeda), tirpi su pienu (ar kondensuotu), latė iš popierinio puodelio, juoda iš aparato ir du šaukšteliai cukraus patyliukais, kai […]
desertai
Vasara už lango, lietaus nuplautos besibaigiančios braškės, indelis sūrio, pusė puodelio saldintos kvapnios arbatos ir sausainių trupiniai. Mažiau laiko prie orkaitės, daugiau laiko sau ir mums. Septyni šaukšteliai didžiausiems smaguriams (ir dar vienam mažam, bet oriam pretendentui). Ar ir jus kartais aplanko tas jausmas, kai po gero deserto atrodo, kad diena pasisekė? Tai štai, ir […]
desertai
Šį kartą ant stalo ji rado mažą buteliuką. „Pirma čia jo tikrai nebuvo“, − pamanė Alisa. Prie buteliuko kaklelio buvo pririšta kortelė, o ant jos labai aiškiai, didelėmis raidėmis parašyti žodžiai: „IŠGERK MANE“. Ėmusi rašyti tinklaraštį nė nenumaniau, kur jis mane nuves. Prasidėjęs kaip žaidimas ir vieta susikaupusiai kūrybinei energijai išlieti, tinklaraštis augo kartu su […]