Yra desertų, kurie kvepia stebuklais. Tikrai. Chemija įvyksta tarp kelių ingredientų ir nereikia papildomų prieskonių kvapų magijai prisikviesti. Toks šis keptas apelsinų pudingas. Kol paruoši apelsiną, kvepia visi namai, tada – šaldytuvas ir viskas lentynoj, kas aplink jį. Atidarai dureles ir – labas, aromaterapija. Iš tiesų tai seno blogo recepto naujas veidas – visai gali […]
be miltų
Avietiniais bučiniais palydėjom vasarą. Lengvai ir labai kvapniai. Ir visai nesvarbu, kad pirmieji lietūs jau plauna namų langus, o už lango augančio klevo sruogos po truputį rausta. It tos avietės, kurių vis dar gausu sode. Didžiulių ir labai saldžių. Sugėrusių saulę, nuglostytų švelnaus vėjo. Jei labai skubi, šis desertas – tau, skaitytojau. Greitas ir nesudėtingas, […]
ir vegetarams
Nors rytai nubunda rasoti, o vakarai nugrojami žiogų, vasaros dar neskubu paleisti. Kartais po vakarinių pasivaikščiojimų parke ima šalti rankos ir nosis, bet užsispyrusi neslepiu suknelių trumpomis rankovėmis ir valgau ledus. Nė dienos neįsivaizduoju be salotų ir kas savaitę pagaminu po stiklainėlį kvapniojo pesto. Ir visgi mano vėjavaikiška vasara kaip, tikriausiai, ir tavo, skaitytojau, po […]
kepyklėlė
Kai savaitgalį klaidžiojom po miestą apsikabinę svaigiai meduoliniais prieskoniais kvepiančias chai latte, grįžtančiame namo autobuse kažkas ėmė lupti mandarinus, kaimynai parsinešė gražuolę eglę, o šįryt iš miegančio dangaus pasipylė purios snaigės, širdyje apsigyveno Kalėdos. Ir atsiminiau tą laiką namuos, močiutės kildinamos mielinės tešlos kvapą, mamą virtuvėje, tėtį, visuomet pasiruošusį išmaišyt, kas sunkiai maišoma, ir pakelt, […]
mėsiška
Gaivios, sočios ir pavasariškos. Visai paprastos, pagamintos tarsi iš nieko: apelsinų ir kepto viščiuko truputį jau turėjau, beliko nužingsniuot ridikėlių, salotų lapų ir šviežios duonos kepalo – tokie štai mūsų savaitgalių pietūs. Neįpareigojantys. Neskubūs. Iš savaitės trupinių ir šio bei to ekstra :) Smagiai čia susigroja švelniai aštrūs ridikėliai ir saldus, sultingas apelsinas – du […]
kepyklėlė
Yra dienų, kvapesnių už kitas. Tikresnių ir šviesesnių. Galbūt mažumėlę jautresnių. Dienų, kuomet tikrąja to žodžio prasme jaučiuos esanti taip nesvietiškai toli nuo namų ir tie skiriantys tūkstančiai kilometrų virsta mylių myliomis. Kuomet ilgiuos dar labiau ir einu kepti keksiukų, nes esu visiškai tikra, kad ir ten, namuos, beprotiškai kvepės prieskoniais ir tiesiog jaukumu, o […]