ir kita gyvenimo poezija + proza
Taip smagiai lyja, kad tik ir norisi nesikelt, gulinėt kojas nuo lovos nukorus, atsinešti maisto į patalus, skaityti, žiūrėt pro langą (papildomas bonusas, kai iš lovos gali matyti dangų), niurkyt katiną ar vis užmest akį į ‘Fargo’ (blemba, pirmas sezonas taip užkabino, kad trinu rankas, […]
Kai gyvybiškai prisireikia žalios spalvos lėkštėje, verdu žirnelių sriubą. Ingredientai keli, svarbiausi – žirneliai ir mėtos, jie papildo vienas kitą, laikosi už rankų lyg du įsimylėjėliai pavasario popietę. Dienos lekia pasiutusiai greitai, dar šiek tiek, ir turguj atsiras šviežių šio sezono žirnelių. O kol jų […]
Pirmiausia išsirenku arbūzą. Užtrunku, bilsnodama vieną po kito, kol garsas, sklindantis iš vidaus, pagaliau ima priminti būgną. Namuose paaiškėja, kad neklydau – vos spėju įsmeigti peilį, arbūzas pats suskyla į dvi dalis, po standžiais šarvais atidengdamas saldžią, sultingą raudoną širdį. Suraikau pomidorus, kvepiančius vasaros saule, […]
Nors šįryt buvo -2, o nuo vėjo reikia įsisupti į žieminius paltus ir nepamiršti šaliko su pirštinėm (kurie normalių žmonių jau seniai buvo suslėpti spintose ‘iki kito sezono’), gegužė yra stebuklinga. Gamta sproginėja, dirbti nesinori, tik sėdėt po žydinčiais medžiais ir kvėpuoti. Net maisto gaminti […]
Juodkrantė kasmet pasitinka glėbiu saulės ir jūros. Galbūt mums taip sekasi, o gal esame įminę žemės tarp dviejų vandenų paslaptį, kad ji taip noriai mus priima. Savaitė čia – laikas, kurio lauki visus metus, o tada jau jo nebeskaičiuoji. Juokauju, kad mūsų vasara susideda iš […]
Voveraitės man – patys skaniausi grybai. Tik juos būtinai reikia nuvirti, tada atsiskleis ir skonis, ir kvapas, ir apkepti su svogūnais, pagal poreikį gardinant grietine arba grietinėle. Galėčiau valgyti kasdien visą vasarą. Su virtomis bulvėmis, apvoliotomis krapuose. Arba, dar geriau, va taip, kaip siūlau jums. […]