ir kita gyvenimo poezija + proza
Bet prieš tai – istorija. Sėdžiu kavinėj, laukiu savo picos. Matau iš tolo ateinantį tamsaus gymio vyriškį. Šypsosi man. Ir aš šypsausi. Man nuobodu, aš laukiu picos, jis fainas, aš faina, juk negaila. Taisausi plaukus, koja ant kojos, flirtas per atstumą ir ten viską. Likus […]
Lietuviškas pavadinimas labai gremėzdiškas – turkai juos vadina tiesiog çilbir , o aš manau, kad šitaip paruošti kiaušiniai – visiškai rimti Benedikto konkurentai. Šaltiniai sako, kad turkų sultonai jų valgė neįtikėtinais kiekiais – o turkai, žinia, pavalgyti, ir dar skaniai, tikrai mėgsta. Paruošiami visai greitai, jie tinka […]
Kol mano sportas vis dar laukia savo eilės (žinau, kad žodžiai nėr laiko yra klišė ir saviguoda), sportuoju su dukra ant rankų, labai ilgais pasivaikščiojimais po parką ir… daug galvodama apie maistą. Iš tiesų kūrybiniai reikalai vis suteikia galimybę improvizuoti, nenuskęst rutinoj ir išbandyt sveikesnes […]
Receptas – nereceptas. Toks, kuriam nereikia tikslių produktų kiekių, gramų, šaukštelių ir mililitrų. Labiau idėja. Iš tiesų tai Insalata Caprese braškinis variantas. Ir, turiu patikinti, ne tik gražus, bet ir gardus. Čia viskas dera: ir braškės su bazilikais, ir tylaus skonio sūris. Mocarelos mini rutuliukai atrodo […]
Nežinau, kas savaitgalį geriau: ar kai iš vakaro žinai, kad galėsi nors pusvalandžiu ilgiau pagulėti lovoje (nes su rutina atsiranda galimybė dalintis abiem, ir – taisyklė, kurią vis bandoma nuginčyti, – pirmenybę į poilsį bent vieną dieną turi tas, kuris visą savaitę dirbo namams ir […]
Buvo laikas, kai pusryčiams neturėjau poreikio. Dar ir laiko, nes koks viso proto žmogus 6 ryto gali sočiai pusryčiaut?! Gerai jau, pažįstu tokių, – mano tėtis sočiai prisikerta ir 5 ryto, bet jis greičiau išimtis nei taisyklė :) Mano pusryčių gyvenimą pakoregavo vaikai ir darbo […]