ir kita gyvenimo poezija + proza
Greitos dienos, greiti darbai, greitas maistas. Galva sukasi nuo suvokimo, kad jau žiema už ribos, kad eina trečias metų mėnuo, kad gyvenimas verda – ir aš jame, nieko nematydama, nejausdama, įjungtas autopilotas, užverstos knygos, pamiršti pomėgiai, saulė už lango, pamiršta pati sau. Maistas greitas, kaip […]
Būna vieno puodo patiekalai (karis). Būna – ir vienos kokteilinės (humusas). Arba vienos keptuvės. Tokie man – idealiausi, nes patologiškai nekenčiu plauti indų. Taip taip, turiu indaplovę, vis dėlto yra tų indų, kurių šiuolaikiškai nelabai išplausi, o rankiniu būdu po čiaupo srove… Ir apskritai, kai […]
Žinot, kaip būna, kai ką nors gamini su mintim greičiau greičiau, nėr čia kada prie puodų stovėt, bet principai neleidžia nusileist kokybei? Tai štai, šitam avinžirnių ir špinatų karyje ir indiškoj duonelėj (tai yra visiškas londonietiško naano analogas; tie papločiai man iki šiol sapnuojas) […]
Vieni labai ilgi laukimo metai. Šie žodžiai geriausiai atkartoja tai, kuo gyvenau 2018-aisiais. Žinot, kaip būna, kai iš vakaro jau manaisi žinąs, kokia bus diena ryt, bet nuo pat ryto paaiškėja, kad nebus nieko panašaus? Tai štai, šitaip nutiko ir man. Vietoj viskas pagal planą […]
Oranžiniai ir traškūs, kaip šiųmečio rudens lapai. Neturiu problemų jų virti aliejuje, bet visada yra planas B – kepti orkaitėje, tik šiuosyk jie bus sausoki. Tinka ir su humusu, ir jogurtu, ir į salotas. Man patiko, nors ir nuveikti yra ką. R E C E […]
Per savo bloginimo dešimtmetį buvau sulaukusi daugybės bendradarbiavimo pasiūlymų. Be abejo, daugelis jų buvo barterio principu. Tada man, žaliai, tai atrodė unikali galimybė: mane pastebėjo, mane kažkur paminės (!), gausiu daugiau sekėjų! Ilgainiui supratau, kad dirbu ir kruopščiai, ir atsakingai, ir dar myliu pinigus. Kas […]