ir kita gyvenimo poezija + proza
Vienas paprasčiausių slyvų pyragų. Tik su stebuklo nuojauta, nes niekada nežinai, kokį išversi į lėkštę: kad ir kaip kruopščiai dėliotum vaisių skilteles ant formos dugno, kepdama tešla pati nusprendžia, kokį raštą sukurti. Skanus visoks, skaniausias – šiltas, su vaniliniais ledais. R E C E P […]
Pirmiausia išsirenku arbūzą. Užtrunku, bilsnodama vieną po kito, kol garsas, sklindantis iš vidaus, pagaliau ima priminti būgną. Namuose paaiškėja, kad neklydau – vos spėju įsmeigti peilį, arbūzas pats suskyla į dvi dalis, po standžiais šarvais atidengdamas saldžią, sultingą raudoną širdį. Suraikau pomidorus, kvepiančius vasaros saule, […]
Nors šįryt buvo -2, o nuo vėjo reikia įsisupti į žieminius paltus ir nepamiršti šaliko su pirštinėm (kurie normalių žmonių jau seniai buvo suslėpti spintose ‘iki kito sezono’), gegužė yra stebuklinga. Gamta sproginėja, dirbti nesinori, tik sėdėt po žydinčiais medžiais ir kvėpuoti. Net maisto gaminti […]
Kai labai labai prisireikia saldaus skanėsto, dažniausiai kepu madlenas. Jas visai paprasta paruošti, gana sparčiai iškepa, o skonių variacijų begalė. Puikios ir su vanile bei citrina, ir šokoladinės. Ir dar jos tokios elegantiškos, subtilios, vos du kąsniai – ir jokios nuodėmės. Mano senutė madlenų kepimo […]
Vieną savaitgalį sugalvojau, kad norisi pamarinuotų alyvuogių. Labai skanių esu ragavusi per atostogas Pietų kraštuose, o dabar, kai taip stinga saulės, bent jau pikantiškas maistas gali sukurti atostogų iliuziją. Manau, pavyko visai neblogai. Alyvuogės buvo skanios ir po 12 val. – minimalaus brandinimo stiklainyje laiko, […]
– Šokoladas kaip bučinys – visada geriau, kai jis tirpsta lėtai, – sakė įsimylėjęs herojus viename filme. O gal atvirkščiai? Bet juk esmė ne žodžiuose, o kas lieka po jų. Būna, kad valgai, bet nepastebi, ką. Greitai, bėgte, nes laikas, nes darbas, nes gyvenimas. Kąsniai […]