Turiu ypatingą ryšį su rudeniu. Kasmet vis pasitikrinu, ar tikrai, ar jausmai tokie pat tvirti, ar žvakių neužpūtė vėjas, ar santykiai šen bei ten nepradėjo byrėti kaip smėlinio pyragėlio krašteliai. Ne, viskas lygiai taip pat, kaip ir pernai metais, ir užpernai, ir dar daug metų prieš tai. Dabar geriausia šviesotamsa, giliausi šešėliai, ryškiausiai sužimba spalvos […]
Kadangi figos pagaliau kainuoja tiek, kiek ir turi kainuoti baigiantis jų sezonui, metas desertui. Nors Yotam Ottolenghi jį vadina klafučiu, man regis, tai nėra visiškai tradicinis kepinys. Pirmiausia dėl to, kad jo tešla ruošiama atskirai plakant kiaušinių trynius ir baltymus, todėl kepinys pavyksta biskvitinis, neįtikėtinai purus. Lyg debesėlis – atsignybtas gabalėlis ima ir ištirpsta burnoje. […]
Juodkrantė kasmet pasitinka glėbiu saulės ir jūros. Galbūt mums taip sekasi, o gal esame įminę žemės tarp dviejų vandenų paslaptį, kad ji taip noriai mus priima. Savaitė čia – laikas, kurio lauki visus metus, o tada jau jo nebeskaičiuoji. Juokauju, kad mūsų vasara susideda iš dviejų dalių: jos pradžios ir pabaigos laukimo. O šįkart dar […]
Įprastai biscotti ruošiami užminkant tešlą, suformuojant kepaliuką ir jį iškepant, o tada supjaustant riekelėmis. Šie – kitokie, biskvitiniai, kai standžiai išplakami baltymai, o užmaišyta tešla supilama į kepimo formą. Gardu ir vienaip, ir kitaip, bet antrieji man labiau prie širdies – traškesni, bet ne tokie trapūs. Iškepusį biskvitą nesunku supjaustyti plonomis riekelėmis, tik prireiks labai […]
Šafranai pasižymi subtiliu, su jokiu kitu prieskoniu nesipainiojamu, skoniu. Kartais jis regisi kartokas, net metališkas, bet tuojau pat poetiškai pražysta gėlių, medaus ir gaivaus jūros vėjo tonais. Brangiausias pasaulyje prieskonis Lietuvoje niekada nebuvo populiarus greičiausiai dėl kultūrinių priežasčių (nors metrikose rašoma, kad ant mūsų stalų pakliuvo Vytauto Didžiojo laikais drauge su cinamonu, ryžiais, pipirais ir […]
Viduržiemis kvepia apelsinais. Dabar jie patys skaniausi – sultingiausi ir saldžiausi. Ypač raudonieji, kurių atsiranda tik baigiantis sausiui. Buvau labai pasiilgusi apelsininių natų morkų pyrage. Bet ne tame dideliame ir storame amerikietiškame, padengtame kremu. Subtilus itališkas torta Camilla išpildo visus lūkesčius. Čia puikiai dera morkos, malti migdolai ir apelsinų sultys, o smagiausia, kad pyrago tešlą […]