ir kita gyvenimo poezija + proza
Kalėdos – tai metas, kai kiekviena akimirka atrodo ypatinga, o skoniai įgauna magiško žavesio. Labai mėgstu visus aguoninius kepinius, ypač per šventes, kai jie konkuruoja su cinamonu prikvėpintais gardėsiais. Sunku atsispirti – o ir nereikia, juk pačios gražiausios žiemos šventės nutinka vos kartą metuose. Šis […]
Juodkrantė kasmet pasitinka glėbiu saulės ir jūros. Galbūt mums taip sekasi, o gal esame įminę žemės tarp dviejų vandenų paslaptį, kad ji taip noriai mus priima. Savaitė čia – laikas, kurio lauki visus metus, o tada jau jo nebeskaičiuoji. Juokauju, kad mūsų vasara susideda iš […]
„Už kiekvieno stipraus vyro tikrai stovi stipri moteris“, galvojau, užversdama paskutinį J. Bernotienės ir I. Jakubavičienės knygos „Ponios Smetonienės virtuvė“ puslapį. Ir kaip turėjo būti įdomu gyventi pirmųjų emancipuotų moterų laikais. Ponia Sofija Smetonienė – išskirtinė savo laikmečio dama, charizmatiška ir iš prigimties lyderė, tapusi prezidentiene – […]
Aguonų kepiniai – žiemos švenčių klasika, o sūrio pyragus tikriausiai mėgsta visi. Du pyragai viename – tiek laiką tausojantis sprendimas, tiek ir skonių fejerverkas. Aguonos ir maskarponė papildo vienas kitą, namai kvepia nuostabiai – saldu saldu, visiškas dangus. R E C E P T A […]
Traškūs ar minkšti? Visų skirtingi favoritai, galvojau traškindama tuos traškiuosius kūčiukus iš parduotuvės ir vis užmesdama akį, ką ten „Notting Hille” veikia Julia su Hugh (kalėdinis laikotarpis man – filmų apie Kalėdas, meilę ir kitus gražius dalykus laikas. Tada joks saldu negali būti per saldu. […]
Tą dieną namai kvepėjo apelsino žievelėmis. Dubenyje mažais laipteliais kilo žvilgančių vanilinių baltymų pusnys, šiltoje orkaitėje atgimusios lengvais it pienės pūkas morengais. Kepintų riešutų luobelės, patrintos tarp pirštų, virto dulkėmis. Spintelės kamputyje kaip kiniškas žibintas švietė abrikosų uogienės stiklainis. Į tešlą byrėjo traškūs aguonų grūdeliai, […]
