ir kita gyvenimo poezija + proza
Kalėdos – tai metas, kai kiekviena akimirka atrodo ypatinga, o skoniai įgauna magiško žavesio. Labai mėgstu visus aguoninius kepinius, ypač per šventes, kai jie konkuruoja su cinamonu prikvėpintais gardėsiais. Sunku atsispirti – o ir nereikia, juk pačios gražiausios žiemos šventės nutinka vos kartą metuose. Šis […]
Morkos ir šokoladas. Man šis tortas – lyg į antrą pusę persiritusio rudens poezija, kurioje telpa sodriausios rudens spalvos ir skoniai. Na, bent jau nuotraukose tikrai, o skonis – subtilus dalykas, jį įvertinsite patys. RECEPTAS 8 gabalėliai Gaminti 1 val. 170 g morkų 1 bananas […]
Dešimtmetis žmogaus gyvenime – daug ar mažai? Kai per tą laiką išteki, pakeiti kelis darbus ir profesiją, jaukiniesi svetimą šalį, susilauki vaikų, pakeiti gyvenamąją vietą, prarandi žmones ir atsargiai prisileidi naujų, išleidi knygą ir prisidedi prie dar kelių, po daugelio baimės metų sėdi prie vairo […]
Kai kuriems dalykams negaliu atsispirti. Tradicijoms, namams, Kalėdoms. Medaus tortui. Ir nors aš tikriausiai niekada nesugebėsiu atkurti to išsiilgtojo bobutės medaus torto skonio net ir turėdama jo receptą (matyt, jo nepakanka, reikalingos ir patyrusios rankos, kuriančios stebuklus), ši torto versija visai greta jo, vos per […]
Jis šokoladinis. Jis nekeptas. Ir jis žalias. Na, arba bent jau toks būtų, jei jį gamindama nebūčiau šiek tiek nusižengusi žalio maisto taisyklėms, mat prisiekę žaliavalgiai nenaudoja medaus ir pirktinio kokosų pieno. Kad ir kaip ten būtų, jis skanus iki paskutinio gabalėlio. Ar ką tik […]
Kuršėnų vyniotinis man visada buvo tas desertas, kurį reikia pirkti. Namuose nei aš, nei mama jo negamindavome ir, tiesą sakant, net negalvojome, kad jį apskritai įmanoma pasigaminti pačioms! Pasirodo, galima. Pasirodo, visiškai nesudėtinga, ir pavyksta visai neprastai. Biskvitinę tešlą paruošti paprasta. Kremą – juo labiau. […]
