ir kita gyvenimo poezija + proza
Desertų gali būti visokių, svarbu, kad jų apskritai būtų. Šis, kurį matot nuotraukoj, – sveikuoliškas, sluoksniuotas, iš daržovių ir trupučio vaisių :) Beveik smoothie, bet man labiau it subtiliai aptirpę ledai, kreminiai ir nuostabūs. Dvigubas patarimas: abu sluoksnius sutrinkite iki šilkinio tyrumo ir būtinai naudokite […]
Ta žalios spalvos trauka įsibėgėjant kovui vis stiprėja! Pajutau, kad vėl noriu žaliųjų kokteilių. Ypač šio, be kurio prieš kelerius metus neįsivaizduodavau savo ryto. Jis sotus, todėl atstodavo pusryčius (organizmas, anksčiau reikalaudavęs bent jau kiaušinienės, taip įprato, kad galėdavau ramiai dirbti neužkandžiaudama iki pietų). Didžiąją […]
Jei mane skaitote, tikrai žinot, kad nebesu pusryčių žmogus. Nežinau, kas kaltas – gal pandemija, sumaišiusi gyvenimo kortas, gal darbas iš namų (ofise išsmukt pusryčių kažkaip buvo maloniau:), o gal organizmas nutarė, kad man jų tiesiog nebereikia. Pirmąsyk valgau apie 11, dažniausiai – 12, bet […]
Kol mano sportas vis dar laukia savo eilės (žinau, kad žodžiai nėr laiko yra klišė ir saviguoda), sportuoju su dukra ant rankų, labai ilgais pasivaikščiojimais po parką ir… daug galvodama apie maistą. Iš tiesų kūrybiniai reikalai vis suteikia galimybę improvizuoti, nenuskęst rutinoj ir išbandyt sveikesnes […]
