Londone nėra ryškios ribos tarp žiemos ir pavasario. Na, žinot, tų pavasarinių upelių gatvėse, nuo stogų bėgančių, į skardines palanges barbenančių ir už apykaklių byrančių lašų, pirmųjų – šildančių – saulės spindulių, pamažėle besitraukiančių pieniško sniego lopinėlių, žibučių šlaituose ir bundančios žemės. Čia krūmas už lango visą žiemą nenumeta lapų, per naujametį termometras rodo plius […]
ir kita gyvenimo poezija + proza