Maisto istorijos. Jų mano gyvenime likę lygiai tiek, kiek ir kiekvieno dirbančio ir skubančio žmogaus: savaitgalį šiek tiek daugiau ir kvapnesnių, šiokią dieną – mažiau poezijos ir improvizacijų, daugiau suplanuotų valgiaraščių. Savaitgaliai, man rodos, turi būti ryškūs. Jei jau ne už lango (amžinas kiaulystės dėsnis), bent jau lėkštėj. Daug ir dar daugiau geltonos spalvos. Rytietiškų […]
ir kita gyvenimo poezija + proza