Niekada nebuvau kavos žmogus. Atsimenu, paauglystėje teta, skeptiškai kilstelėjusi antakį, kai raukydavausi prieš jos puodelį, žadėdavo: įstosi studijuoti – tikrai tokia pavirsi. Nepavirtau. Nors buvo visaip. Ketvirtadalis šaukštelio kavos į karštą vandenį (nes visi nuo kažko pradeda), tirpi su pienu (ar kondensuotu), latė iš popierinio puodelio, juoda iš aparato ir du šaukšteliai cukraus patyliukais, kai […]
ir kita gyvenimo poezija + proza