ir kita gyvenimo poezija + proza
Gruodis pralėkė galvotrūkčiais. Kūčios, Kalėdos, tarpušventis, Naujieji… Dovanos ir dovanojamas viens kitam laikas, pasisėdėjimai iki gilios nakties; Kalėdinė pasaka paskutinę minutę, po centrą karštligiškai ieškant vietos automobiliui; kava senamiesty su šokoladiniu sūrpyragiu; baklava, varškinės tėčio spurgos ir draugų lazanija… Mūsų dienos buvo didelės ir sočios. […]
Laikas bėga pasiutusiai greitai. Jau ryt sėsim prie Kūčių stalo, poryt įžiebsime šiltas kalėdines žvakeles ir raikysime cinamoninį vainiką. Šiemet žiemos šventės bus kitokios. Jei pernai lėktuvui nusileidus snieguotame Vilniuje skubėjome sušokti į mažytį automobiliuką ir riedėti Kalėdų link, šįkart jos atvažiuos pas mus. Pirmąsyk […]
Besibaigiantis ruduo mūsų namuos nubyra kaštonais. Tais, iš svečių šalių, taisyklingai kaštainiais vadinamais. Numanau, kad didelės dalies skaitytojų jie (kol kas) nežavi. Vistik, nors Lietuvoje neatrodo populiarūs – pavyko rasti tik gerai paieškojus (ačiū, G.!), į tinklaraštį rudeniop užklysta ieškantieji kaštainių kepimo pradžiamokslio. Jų skonis? […]
„Už langų dargana, vėjas drasko nuo medžių virpančius bejėgius lapus, lietus barbena į skardinę palangę, o senas beržas vis girgžda, girgžda… O viduje jauku, ant švarių grindų – namuose austi kilimai; tylutėliai atitipena rusvas katinas, atsisėda ant pakopos ir pratisai žiovauja, o paskui ima snausti. […]
Pavasaris, vasara ir ruduo po šitiek laiko Lietuvoj. Po spalvingos patirties Londone – patirties, kuri suvėlė gyvenimą, įnešė skonių, privertė permąstyt daugybę dalykų ir kurios nekeisčiau į jokią kitą, aš vėl čia – savo pasakų Vilniuj. Namuose. Greta ir su žmonėmis, su kuriais noriu leisti […]
Iki šiol nebuvau kepusi jokio tarte tatin. Net ir to klasikinio, su obuoliais. Visada atrodė, kad ko jau ko, bet obuolių pyragų esama gerokai įdomesnių. Bet apverstas, saldus ir karamelinis pyragas su baklažanais ilgai kabėjo mintyse. Žinot, kaip būna – įstringa kažkas, ir neiškrapštysi. Abejonių, […]
