ir kita gyvenimo poezija + proza
Iš pradžių pasitinka šioks toks chaosėlis. Šiukšlių krūvos pakelėse ir pakrūmėse. Daugybė benamių katinų. Prie judrios gatvės miesto centre piemens ganomos avys, o visai greta – restoranas, kuriame čirškinami avienos kepsniai. Savotiškas arabų stalo etiketas ir negeriamas vanduo iš čiaupo, kurio, teisybės dėlei, buvo paragauta […]
Juodkrantė kasmet pasitinka glėbiu saulės ir jūros. Galbūt mums taip sekasi, o gal esame įminę žemės tarp dviejų vandenų paslaptį, kad ji taip noriai mus priima. Savaitė čia – laikas, kurio lauki visus metus, o tada jau jo nebeskaičiuoji. Juokauju, kad mūsų vasara susideda iš […]
Labas, Italija. Ne tas žodis, kaip buvau pasiilgusi. Kelionė prasideda vos nuleidus kojas iš lovos ankstų rytą. Paskutiniai daiktų sutikrinimai gurkšnojant pirmą stiklinę vandens, ar įdėti pasai, o vaistų turėsim? Įsimesk tą maišelį guminukų, pameni, pirkom vaikams, lėktuve prireiks. Ką reiškia, žada stiprų lietų? Įdėsiu […]
Molas, išskrendantys paukščiai, vis dar karšta saulė ir, regis, nesibaigiančios kopos. Vasaroti. Ir neskubant pasitikti rudenį. Juodkrantė sukurta tokioms, kaip sako italai, dolce far niente – saldaus nieko neveikimo – atostogoms. Laukinis paplūdimys, į kurį keliauji vingiuotais pušyno takais, šen bei ten užkariautas šeimų su […]
Šių atostogų labai reikėjo. Toli nuo namų, reikalų ir pačios savęs. Be saiko jūros, daug saulės ir jokių rūpesčių dėl buities, nes apie viską jau pagalvojo kiti. Na, tik nepamiršti nusileist pavalgyt ir ant durų palikt pakabuką su prašymu sutvarkyt kambarį. Arba kitą, netrukdyti pietų […]
Kai orai ėmė eit vis šiltyn ir šiltyn, po truputį ėmėm ropštis laukan iš namų. Net akyse tapo šviesiau – man, pavasario vaikui, saulė ypač reikalinga. Savaitgalius pamažėle pradėsim leisti parkuose – didžiuliuose miesto centre ar mažesniuose, greta namų. Užklosim žolę languota staltiese ir ruošim […]